2014 m. lapkričio 14 d. nedrąsiai persikrausčiau iš namų į biurą Kaune prie soboro.
Pamenu, buvo apniukęs, šaltas, rudeniškas, tamsus vakaras. Ir aš, nedrąsus, nešantis savo kompiuterį ir ekranus į 4 aukšto biurą miesto centre, pro kurio langus matosi soboras.
Taip, matyti soborą jau savo pirmame biure, turėti jį miesto centre ir dar tokį, sakyčiau, visai neblogą, tuomet buvo kažkas tokio. Jau rašiau, kad tai buvo keistas žingsnis, kai darbą namuose su apatiniais pakeitė sėdėjimas viename biure su dar 4 žmonėmis, iš kurių 2 – visiškai svetimi. Ir reikėjo į tą biurą eiti kas dieną…
Kaip dabar pamenu, buvo apėmęs keistas jausmas, nejauku, ir tokia savotiška kažkokia nežinia, kaip čia dabar viskas bus, ar pavyks?
Iš kitos pusės, buvo kažkas naujo, tai kėlė azartą, norą pamėginti. Atrodė, lyg gyvenimo lūžis vyksta. Turėjau pasirinkimą nejudėti pirmyn, bet galų gale baimę įveiki. O po kelių mėnesių supranti, kad tai išvis buvo juokas.
Galbūt dėl to, jog nuolat tuos pokyčius – vienokius ar kitokius – ir vykdžiau gyvenime, nors ir ne visada jie jaukūs, o kartais ir per ilgai užlaikyti sprendimai, bet galų gale šiandien PrestaRock jau 7 metai.
Džiaugiuosi, kad šie metai pagaliau grąžina ilgalaikę mano investiciją. Pagaliau šiais metais pavyko patvirtinti, jog esame geriausi PrestaShop programavimo srityje lyginant su bet kuo kitu.
Esu įsitikinęs, kad didžiausias to įvertinimas – kai klientai, net išėję iš tavęs ir pasibandę pas kitus paslaugų teikėjus, grįžta.
Grįžta ir tie, kuriems prieš metus ar dvejus buvome per brangūs ir nelaimėjome konkursų, ir manęs klausia, kokia ta mūsų sėkmės paslaptis arba kodėl visi kiti nesugeba padaryti, atrodo, paprastų dalykų?
O aš jiems atsakau, kad viskas labai paprasta. Perkeltos mano asmeninės vertybės, kaip, pavyzdžiui, kokybiškas IT sprendimas, išbaigtumas ir darbas iki galo, net jei neapsimoka, bet padarant taip, kaip reikia, yra PrestaRock, arba kitaip Rock Solid Ecommerce Solutions, išskirtinumas.
Perskaičiau visus savo ankstesniais metais rašytus įrašus per įmonės gimtadienį. Ir supratau, kad tai, kas anksčiau buvo „baubas“ – besikeičiantys darbuotojai, jų motyvacija, sistemos kūrimo problemos, darbuotojų ugdymas – šiandien yra tiesiog mano darbo kasdienybė.
Šiandien suprantu, kad tai, kas anksčiau man kėlė nerimą ir ko nemokėjau ar net nesupratau, kaip turi būti daroma, yra tiesiog normali rutina, kaip kad programuotojo programuojant, taip ir vadovo dirbant su įmonės sistema, kultūra ir žmonėmis.
Galiu pasidžiaugti ir pasigirti, kad vis dažniau kituose mokymuose jaučiuosi stiprus, galintis patarti kitiems vadovams, o kartais nesuprantantis, kaip apskritai tos įmonės išgyvena netaikydamos elementarių principų, apie kuriuos vos prieš 2–3 metus nežinojau ir pats.
Jeigu situaciją lygintume su tuo, ką esu daręs anksčiau, tai per 7 metus PrestaRock iš maištingo paauglio virto puikiai egzaminus išlaikiusiu jaunuoliu, kuris šiandien yra išalkęs mokslų ir žinių ir tuoj tuoj baigs dar ir bakalaurą, ir magistrą.
O kalbant apskritai apie mane kaip vadovą, puikiai suprantu Igno Staškevičiaus išsakytą mintį, jog verslas sėkmingas gali būti tik turėdamas psichologiškai augantį ir tobulėjantį vadovą.
Džiaugiuosi dar ir tuo, kad augdamas kartu su įmone sugebėjau transformuotis taip, kaip nebūčiau niekada pagalvojęs.
Šiandien noriu Jums užduoti įdomų klausimą: kas įrodo, kad tu prieš dešimt metų buvai toks pats kaip šiandien? Kūnas? Savybės? Vertybės? Asmenybinis vientisumas? Kitų nuomonė? Savivoka?
Man atrodo, kad per 10 metų pasikeičiau iš esmės, ir tai tik dėl to, jog buvo PrestaRock. Šį dalyką vertinu kaip dar vieną didžiausių savo asmeninių pasiekimų.