Dar užvakar buvau rimtai suabejojęs tuo, ką darau kiekvieną dieną. Dalis konkurentų šiek tiek atsiplėšė nuo mūsų kaip įmonės. Vienas geriausių klientų nusprendė atlikti auditą pas vienintelius tiesioginius konkurentus Lietuvoje. Galvoju, ką darau ne taip?
Ir pasidariau refleksiją. Gana neįprastu būdu. Per porą valandų ketvirtadienio naktį pasirašiau savo įmonės istoriją. 40 lapų teksto apie tai, kaip 16 metų pradėjęs rašyti tinklaraštį, šiandien esu PrestaRock vadovas. Rašydamas supratau tą patį, ką šiandien skaitau Algimanto Jablonskio knygoje „Šokoladas su pipirais“.
Nesėkmių būna. Kiekviena mano nesėkmė buvo naujas šuolis aukštyn. Kas mane labiausiai nustebino? Tai, kad rašydamas refleksiją suvokiau vieną dalyką, kurio anksčiau nebuvau įsisąmoninęs. Man teko po keletą kartų tikrinti datas, nes pats nepatikėdavau tuo, ką rašau.
Stebino, kaip kartais greitai pasiekdavau įspūdingų rezultatų. Pavyzdžiui, 2007 m. birželio 12 d. sukūręs savo tinklaraštį, jau to paties mėnesio 19 d. buvau didžiausio Nežinau.lt tinklaraščio autorius. Savaitė!
Tokių atsitiktinumų buvo ir daugiau. Sutinku ir su Algimanto mintimis, kad neretai kažkas iš aukščiau, tas, kurį galbūt vadiname Dievu, mums padeda. Atsirandame ten, kur reikia, ir kada reikia. Taip mokausi priimti ir nesėkmes. Priimu jas kaip neišvengiamybę, kuri būtent tuo metu man reikalinga tam, kad žengčiau dar vieną žingsnį į priekį.
Prisiminiau ir tai, kad lygintis su kitais yra viena prasčiausių minčių. Lygintis reikia su savimi praeityje. Žiūrint iš šios perspektyvos neigiamos mintys persiverčia ir supranti, kiek daug ir per kokį trumpą laiką padarei. O dar kai supranti, kad visa tai padarei neturėdamas daugybės įgūdžių, kuriuos dabar jau esi suformavęs. Ir vis tiek padarei!
Didžiausią malonumą jaučiu tobulėdamas, transformuodamasis ir keisdamasis. Nuotraukoje šio mano savaitgalio skaitiniai! O rytoj su visa PrestaRock komanda keliaujame ilsėtis į Druskininkus!