Ketvirtakursio 2014 m. interviu apie sėkmę ir „PrestaRock“ įmonės įkūrimas

Šitas įrašas bus smagus. Vien dėl to, kad pats šypsojausi klausydamas savo paties 2014 metų kalbos apie sėkmę ir kaip ją pasiekti. Gaila, kad tik lietuviškai. Interviu man esant 4 kurso studentui! Video puikiai apibūdina ir apibendrina paskutiniuosius mano įrašus, o tuo pačiu leidžia pasiklausyti ir kitų nuostabių žmonių, internete pasiekusių dar daugiau.

Jaunas, lieknas, žavus jaunuolis: klausykite. Pamenu, kaip kažkurio KTU bendrabučio koridoriuje radę vietos kartu su dabar jau žinomu ir populiariu Povilu Stankūnu šeštadienį susukome šį interviu. Esu be galo dėkingas Povilui už tai, nes šiandien jau praėjo 11 metų, ir jeigu ne šis video, neprisiminčiau savęs tokio mielo ir juokingo! Ačiū tau.

Ankstesniame įraše sustojome prie mano paskutinių metų studentavimo, kai jau dirbau JAV įsikūrusioje įmonėje, užsiimančioje PrestaShop paslaugų vystymu. Buvau vedinas amerikietiškų vertybių, dirbau kokybiškai ir, galiu pasakyti, kad tuomet gyvenau patį geriausią gyvenimą.

Kartu su laisvai samdomo specialisto darbu pastebėjau, kad net pakėlus valandinį įkainį iki tuomet sunkiai protu suvokiamo 100 Lt/val. lietuvių klientams, jie ir toliau iš manęs pirko. Tad iš esmės dirbau ne tik minėtai Presto-Changeo komandai, bet tuo pačiu buvau ir kitų pavienių JAV įsikūrusių įmonių ir prekių ženklų, taip pat ir lietuviškų įmonių laisvai samdomas specialistas.

Didžiausias iššūkis, kurį šiuo metu paminiu ir savo darbuotojams, buvo tai, kad neturėjau su kuo pasitarti kartais projektus vystydamas vienas. Pavyzdžiui, pamenu, kad sudėtingiausia PrestaShop funkcija buvo getOrderTotal metodas, kuriame šiaip jau sukrauta begalė skirtingos bei skirtingai veikiančios logikos.

Atsimenu, visą karštą vasaros dieną praleidau bandymams perprasti kodą ir tai atrodė misija neįmanoma. Bet galbūt dar šiandien aš mintinai galiu pasakyti tos funkcijos parametrus, net kai ~5–6 metus jau aktyviai neprogramuoju. Savo kolegoms programuotojams galiu patarti ar priminti metodą, kurį naudojau, ar logiką, kuri tikrai yra standartinė PrestaShop.  

Ir nors čia dirbdamas vienas neturėdavau su kuo pasitarti, vienas pats kartais net ištisą dieną sėdėdavau prie vienos klaidos ir ieškodavau jos raudamasis plaukus, vis viena gyvenau, tuomet atrodė, jau neįmanomą gyvenimą, kurio pradėjau mėgautis. Išties tai buvo mano gyvenimo aukso amžius, kai kartais dirbdavau per savaitę vos ~20–30 val. ir uždirbdavau studentui nesuvokiamus pinigus.

Pagaliau išgyvenau tai, ko norėjau ir apie ką svajojau. Iš esmės savo mintyse gyvenau lyg turėdamas „Escalade“. Tuo pačiu įsiliejau į Kauno naktinį gyvenimą. O kartu su atrastais vieno populiariausių sporto klubų bendruomenės nariais supratau, ką išties reiškia tikras žmogiškas palaikymas.

Pamenu, kad kai kalbėdavausi su savo bendraamžiais ar bendrakursiais, visada jausdavau tą paminėjimą, kad „kam tu čia darai, vis tiek nieko nesigaus“ ar net tokius kažkokius keistus dalykus, kad neva „kam tu dirbi“.

Kitaip jaučiausi tarp savo naujų vyresnių bendraminčių. Supratau ne tik tai, ką reiškia įtaka, pažintys, bet ir tuo pačiu palaikymas. Kai kas vakarą su jais tiesiog po sporto sėdėdavau ir bendraudavau sūkurinėje vonioje, jie manęs nuoširdžiai klausdavo: „Kaip tau sekasi?“ Atsirado mentalitetas ir suvokimas, kaip pinigus leidžia ir supranta jų turintys žmonės, ko aš niekada neturėjau. Mokiausi stebėdamas, mokiausi mąstysenos ir galėjau lyginti savo mąstymą su jų.  

Kažkur internete sklando posakis, kad tavo pajamos yra tavo trijų ar keturių draugų vidutinės pajamos. Kartais su šiuo, nors ir banaliu, posakiu norisi sutikti. Tave supantys žmonės, jų mąstymo būdas turi įtakos ir kartu formuoja ir tave bei tu gali gebėti mokytis.

Tuo metu toliau aktyviai kūriau tinklaraščio įrašus: vystėme jau ne tik didžiausią nezinau.lt tinklaraštį, bet ir bendruomenės narių sukurtą IT naujienų portalą FWD.lt, kuriame buvome turbūt penki ar šeši bendraautoriai, forsuojantys Lietuvos IT rinką ir generuojantys kokybišką turinį, nes tipiniai naujienų portalai tam neturėdavo pakankamų žinių.

Toliau kasdien programavau ir mokiausi universitete, kurį sugebėjau pabaigti bakalauro darbu – PrestaShop LiveChat programėle. Universitete bijojau ir daug dvejojau, ar išmoksiu ir suvoksiu, kaip galų gale sukurti projektą nuo A iki Z, nuo pradžių iki galo, bet drąsiai galiu pasakyti tai, ką jau rašiau prieš tai: Kauno technologijos universitetas yra pats geriausias, ir ketvirtame kurse išties sugebėjau perprasti ir sujungti visų keturių metų žinias.

Įgavau analitiko, programinės įrangos projektuotojo žinių ir atradau dar vieną malonumą – ne tik programuoti, bet ir pamėginti sugalvoti geriausią, efektyviausią architektūrą, kaip sukurti kokią nors programinę įrangą. Be abejo, darbinės žinios ir didelių projektų vystymas jau nuo antro kurso prie to dar labiau prisidėjo.

Ir kaip tik šią savaitę, vedant vieną iš techninių pokalbių naujai atrinktiems programuotojams bei testuotojams, manęs paklausė: kaip sugalvojote įkurti savo įmonę? Atsakymas čia paprastas. Kažkuriuo metu tų pačių 2014-ųjų vasarą supratau, jog didžiąją savo dienos dalį praleidžiu jau ne programuodamas, bet kalbėdamas telefonu, atrašinėdamas el. laiškus ir derindamas užduotis.

Atėjo suvokimas, kad jeigu ir toliau tik derinsiu užduotis bei bendrausiu su klientais, neturėsiu laiko programuoti. O programavimas buvo esminė mano duona ir valandos, kurias apmokestinau. Reikėjo kažką keisti: arba ieškoti kažko, kas bendrautų už mane, arba kažko, kas padėtų programuoti. Ir tuomet viskas atrodė labai paprasta: pasiimti kolegą studentą į pagalbą.

Reikėjo pokyčių. Šiame gyvenimo etape pasitikėjimo savimi turėjau jau daugiau, suvokiau, kad čia yra mano galimybė įgyvendinti mano pačią didžiausią svajonę tapti multimilijoninės, šimtus darbuotojų turinčios įmonės įkūrėju ir vadovu. Įgyvendinti svajonę nedirbti! Nusipirkti „Escalde“!

Ir pamėginau. 2014 m. lapkričio 13 d., nusipirkęs iš pavienių žmonių įmonės akcijas, tapau vienvaldžiu jos akcininku ir vadovu. Prasidėjo PrestaRock gyvenimas…