Knygos „Kiek kainuoja laikas?“ autorius Dr. Mantas Martišius knygos nugarėlėje teigia, kad ši knyga turėtų net žaliausią ekonomikos srityje paversti žinovu. Bet ar tikrai? Knyga iš esmės siekia atsakyti į svarbiausius ekonomikos klausimus, o autorius pastarąją sugalvojo parašyti ugdydamas vaikus apie tai „kiek kainuoja laikas“.
Nežinau, kaip vertinti knygos turinį. Iš esmės tai bazinių žinių, šiek tiek perpintų su pasaulinio bestselerio Robert T. Kiyosaki „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“ mintimis. Ar verslo grupių vadovas čia ras kažką naujo? Turbūt ne.
Pavyzdžiui, knyga, teigia, jog reikia įkurti verslą tam, jog taptum turtingas. Iš kitos pusės įspėja ir apie nemalonią statistiką.
„Nori būti turtingas – įkurk savo verslą.“
„Rimtesnis klausimas, ką daryti, kad tavo verslas augtų, kad generuotų pajamas. Niekas nekuria verslo tam, kad patvirtintų statistiką, jog iš dešimties naujų verslų devyni bankrutuoja.”
“Statistiškai visame pasaulyje 90 proc įmonių bankrutuoja nesulaukusios 10 metų.”
Apskritai knygoje gvildenamos temos labai bazinės, sakykime, pradinuko lygio, nors įžvalgos geros ir teisingos. Sunku nesutikti su bendrosiomis parašytomis tiesomis ir ekonomikos dėsniais, kuriuos knygos autorius gvildena.
Knygoje galima rasti nemažai naudingos informacijos siekiantiems įgauti koncentruotos informacijos: nuo tiesiog verslo suvokimo, konkurencingumo įvertinimo, naudingųjų iškasenų įtakos ekonomikai, PVM augimo ir bazinių ekonominių dėsnių iki informacijos apie marketingo ir prekės ženklo kūrimo skirtumų, kapitalizmo aptarimo ir garsių istorijos veikėjų citatų.
Ir vis dėlto, įdomiausios turbūt mintys, kurias galima išsinešti iš šios knygos būtent ir yra apie pinigų ir laiko sampratą. Pavyzdžiui, turbūt labiausiai įstrigusi knygos citatų būnant verslininkų arba dirbančiajam būtų ši:
„Įsivaizduok situaciją, kai mėnesio pradžioje investuoji 1000 EUR, o mėnesio pabaigoje gauni tą patį 1000 EUR. Gerai, nepatyrei nuostolio, bet tik tiek. Nieko neuždirbai. Laiką praradai. Vadinasi, rezultatas nėra teigiamas. Todėl turi siekti pelno.”
Autorius gana drąsiai, bet turbūt teisingai teigia, kad įmonė turi vienareikšmiškai uždirbti pinigus atliepdama santvarką, kurioje ir gyvename. O gyvename kapitalizme, kurią turbūt ir autorius kaip ir Winston Churchill laiko netobula, bet kol kas geriausia sugalvota sistema pasaulyje, kuri tiesiog veikia.
Knyga yra ideali patyrusia verslininkui vis dar kovojančiam su rutininėmis užduotimis arba pradedančiam komersantui, kuris perskaitęs knygą turėtų apgalvoti ir pamąstyti, ar jis geriausiai įmanomai praleidžia savo laiką. O jei turi įtarimų, kad šioje vietoje reikėtų patobulinti, knyga turėtų būti neblogas atspirties taškas savirefleksijai ir mintimis apie tai, kiek kainuoja mano laikas.
„Italijoj renesanso laikotarpiu atsirado pasakymas “Laikas – pinigai”. Suvokta, kad tam tikru metu atsiveria įvairios sėkmingos verslo galimybės. Pasinaudosi šiomis galimybėmis – išloši. Nepasinaudosi – neuždirbsi. Žinoma, konstatuota ir sena tiesa, kad daug ką gali nusipirkti, tačiau laiko nenusipirksi. Jis yra, praėjo ir nebegrįš”