Apie supratimą, kad gali būti vadovu, kuris atėjo po penkerių metų su PrestaRock

2019 metais įmonei sukako penkeri metai! Pusę dešimtmečio. Ir turbūt galima drąsiai sakyti, kad pirmieji penkeri metai iš esmės supažindino mane kaip vadovą su visais galimais iššūkiais: tiek su klientų problemomis, tiek su darbuotojų problemomis.

2019 metai buvo turbūt vieni stipriausių mūsų metų, nes ką tik buvau baigęs kalną mokymų ir pagaliau buvau įsisąmoninęs tai, kad tam jog verslas augtų, reikia jam skirti dėmesio. Mažiausiai aštuonias valandas per savaitę: ne rutininiams darbams, bet augimui, strateginiams pokyčiams ir vystymui, tobulinimui.

Jeigu atvirai, išties kartais ir dabar manau, kad būdami aštuonių žmonių komanda iš esmės buvome patys efektyviausi, kuomet išlaikėme mažą hierarchiją, klientams dirbome vieno langelio principu, darbus suspėdavome atlikti greičiausiai nei bet kas rinkoje, o ir kokybę buvome išlaikę. Klientų pasitenkinimas tiesiog veržėsi pro kraštus, tad iš to noro įtikti ir būti „geriems“ sugebėdavome apsiimti šiek tiek per daug darbo.

Bet apskritai turbūt ne tai svarbiausia. Svarbiausia, jog 2019 metais pats netikėdamas to, kad PrestaRock jau penkeri metai aš patikėjau, jog galiu. Galiu būti vadovas. Galiu būti geriausias el. komercijos specialistas Lietuvoje ir tereikėjo vykdyti darbus toliau. Ką turiu omenyje?

Kaip jau rašiau savo įrašuose pačioje pradžioje vadovavimas man tiesiog nutiko. Neturėjau įrankiu, nesupratau, kaip sukuriami dideli verslai, o dabar po penkių metų sunkaus ir daug darbo aš suvokiau, jog vis dėlto tai yra įmanoma: siekti mano svajonės ir įkurti dar vieną DevBridge praturtintą amerikietiškos vertybėmis, kelių šimtų žmonių įmone ir svajone apie tai, kad galbūt niekada nereikės dirbti. Įgavau įrankius, įgavau supratimą ir, svarbiausia, jau turėjau šiek tiek pamokų, kur man nesiseka ir ką reikia tobulinti.

Kaip visa tai atrodė? Pamenu, kuomet  vieną vasaros vakarą gulėdamas ant terasos žvaigždžių apšviesto dangaus žiūrėjau į įj atsigulęs ir svajojau. Nusprendžiau, jog uždirbsiu apyvartos prasme milijoną, o tada tą milijoną „nuleisiu“ į pelno eilutę ir tokiu būdu įgyvendinsiu savo svajonę bei realizuosiu tai, nuo ko viskas ir prasidėjo. Sukursiu, kažką kas liks po manęs!

Nusprendžiau, jog nepasiduosiu, kad ir kas nutiktų, nes, galvojau, jog blogiausia jau praėjo. Nusprendžiau pakartoti tą pačią istoriją dar kartą kaip kad mokykloje pradėdamas klausyti B. Triacy pamokų apie asmeninį pasikeitimą. Tik šįkart su įmone ir tapti tokiu, kokiu reikia.

Darbuotojams tąkart 2019 metų lapkritį į SLACK pokalbių kanalą įmonės gimtadienio proga rašiau:

„Aš supratau, kad įdėjęs pakankamai daug pastangų, iterduodamas ir mokydamasis galiu pasiekti bet ko, ko tik noriu. Nėra nei aplinkos, nei sėkmės, nei kažko. Tiesiog aš. Darbas su savimi ir noras.

Esant dideliam norui ir tikslui aš galiu pasiekti bet ką. Gali iš tikro bet kuris. Tik bėda, kodėl žmonės sustoja yra galbūt dėl to, kad netiki ar tiesiog nežino, kad GALI. Tai va, asmeniniai nuopoliai ir išgyvenimai leido man suprasti – GALIU.

Įmonės augimas ir kiekvienas „gimtadienis” žymi ne tik jos, bet ir mano kaip asmenybės ir vadovo tobulėjimą ir brandą. Sako, kad įmonė dažnai yra jos savininko atspindys. Nebereikalo dažnai įmonę vadinu savo vaiku.

Ir jeigu praeitais metais rašiau, kad išgyvenome paauglystę, tai šiandien jau esame aktyvus ir tobulėjantis jaunuolis. Jaunuolis norintis žinių ir tas žinias gebantis čia ir dabar pritaikyti. PrestaRock jau nebėra vieno žmogaus įmonė. Didžiuojuosi ir džiaugiuosi, o tuo džiaugsmu noriu dalintis su kitais.“

Praėjus dar penkeriems metams nuo šio įrašo jau žinau, kur padariau klaidą. Reikėjo užsibrėžti tikslą ne milijono apyvartos, nes iš to vėliau sekė nemažai bėdų, kaip kad pigiai parduodami projektai vien tam, kad būtų darbo arba ir toliau „į minusą“ vyniojamos mano kokybės vertybės ir standartai, kurie nepadėjo tinkamai uždirbti už teisingai atliktus darbus.

Tuo pačiu šiandien reflektuodamas metų suvokiu, kad mano aprašyta rodiklių sistema nebuvo veiksni: ji buvo, bet neskatino augti programuotojų ir darbuotojų bei matyti potencialo nepaisant to, kad atrodė, jog turėtų. Užtikrino, galbūt tik atsakymą į klausimą, kodėl vienas gauna daugiau nei kitas.

O ir neturėjome pirmojo savo mėginimo augti, kuomet ateis supratimas, kad įprasti man jau žinomi būdai bei darbas su darbuotojais tuo labiau neveikia ir atsiras tik dar daugiau žmogiškųjų problemų, o pirmieji  sprogę burbulai bus tik nedidelės kibirkštėlės palyginti su naujais iššūkiais.

Atsiras ir pirmieji skausmingi atsisveikinimai su klientais, kuomet dar kartą klausiu savęs, ką aš čia veikiu ir dėl ko dirbu, kaip tą vasaros vakarą suvokęs, kad nesu vadovas.

Bet kuriuo atveju, pirmieji, nors ir lėtesni mano įmonės augimo metai ir transformacijos paklojo gana neblogą pamatą suformuotą geriausių Lietuvos lektorių ir buvo tik užuomazga į tolimesnį augimą.

2019 metais PrestaRock tapo išties savo srities lyderiais, kurie Lietuvoje praktiškai neturėjo konkurentų su PrestaShop sistema, nes didžiausi klientai ateidavo tik pas mus ir sakydavo:

„Ričardai, girdėjau, kad reikia pas tave ateiti, jeigu noriu susikurti gerą el. parduotuvę“.

Tuo pačiu vis labiau kaupėme ir tapdavome ne tik elektroninės komercijos su PrestaShop profesionaliai, bet apskritai elektroninės komercijos profesionalais. Pažinome vis daugiau rinkų, o išmokti mokymai padėjo suvokti verslą iš vidaus geriau: ko tikisi vadovai, kaip vadovai mąsto ir kas vadovams svarbu. Visa tai padėjo mūsų klientams per sistemingus pokyčius uždirbti daugiau, kas juos džiugino.

Įmonė tais metais taip pat suformavo ir savo komandos pagrindinį branduolį, kuris dirba iki pat šios dienos, tad galime pasigirti, kad turime vienus geriausių ir daugiausia patirties turinčių specialistų Lietuvoje būtent darbui su PrestaShop.

O paskutinieji metai augant kaip vadovui parodė asmeninius trūkumus, kuriuos nusprendžiau „susitvarkyti“ taip pat kietai ir paprastai, kaip formuodamas analitiko, projektų vadovo įgūdžius. Minkštieji mano įgūdžiai (pardavimas, derybos, HR‘inė dalis, darbas su darbuotojais) vis dar išliko silpniausi, bet per ateinančius penkerius metus teko „nenoromis“ padirbėti dar labiau ir su jais.

Tuomet jaučiausi, kad atsilieku – išgyvenau dėl to labai, nes mačiau kaip mūsų pagrindinis konkurentas apipintas marketingo žinutėmis, kurios nebuvo visai tiesa iš iš šono atrodė, jog auga greičiau, geriau ir tuoj tuoj aplenks mus. Bet vis dėlto, prisiminiau, B. Triacy išmoktą pamoką dar būdamas šešiolikos, kad niekada negali lyginti savęs su kitais: visada turi lygintis tik su pačiu savimi, o pirmieji PrestaRock penki metai mane atvedė ten, kur niekada nesitikėjau ir galbūt svajodamas netikėjau, kad atkeliausiu.

Apskritai teisinga būtų sakyti, kad būtent tuomet suformavau savo pagrindinius projektų valdymo ir analitiko įgūdžius, kuriuos tik vėliau jau auginau ir tobulinau skirtingose situacijose, bet tuomet tai buvo pagrindas atnešęs sėkmę darbui su klientais dėl ko įmonės buvo priversta tiesiog augti ir augti greičiau nei aš buvau tam pasiruošęs.

Galima sakyti, jog pirmieji penki metai buvo mano įrankių ir bazinių įgūdžių suformavimo metai ir galų gale apsisprendimas vystyti įmonę toliau, o ne likti amatininku. Kaip man sekėsi? Apie tai jau kituose įrašuose.