Ankstesniame įraše rašiau, kad simboliškai naujasis biuras mums virto visa ko transformacija: įmonė iš paauglystės periodo pamažu perėjo į brandaus jaunuolio stadiją, aš pagaliau susivokiau, kad nieko nesuprantu apie tai, ką reiškia būti vadovu.
Paminėjau ir dvi iš eilės skaitytas knygas: T. Misiukonio „Vadovas per 24 h“ bei Neriaus Jasinavičiaus „Nuo amato prie verslo“. Trečioji knyga – „Principai“, parašyta JAV verslo investuotojo Rėjaus Dalio, kurį taip pat laikau savo autoritetu, turbūt padėjo padaryti didžiausią šuolį į mano kitą karjeros etapą arba tikrąsias PrestaRock užuomazgas, kurios veikia šiandien.
Apskritai, kalbant apie R. Dalio, tai jo knygos maniera ir tonas – lyg aš pats vyresnis rašyčiau knygą. Iš esmės knyga visu tuo, ką perskaičiau, visiškai atitinka mano požiūrį. Net buvo keista ir tikrai nuoširdžiai atrodo, kad skaitydamas knygą bendrauji su savimi brandesniu. Turbūt reikėtų akcentuoti, kad tokių pačių principų nebuvau sugalvojęs, tačiau aprašytiems R. Dalio pritariau visais 100 procentų. Turbūt tai tobuliausia knyga pagal tai, ką buvo galima perskaityti bei į ką įsigilinti.
„Principai“ paklojo dar iki šiandien tebegyvuojantį įmonės kultūrinį pagrindą, kuriuo vadovaujamės, o pirmąją kiekvieno naujo darbuotojo ar praktikanto dieną skiriame būtent mūsų įmonės kultūriniam pažinimui, pristatymui ir aptarimui. Su kiekvienu darbuotoju dar pirmąją dieną pasidarome lyg nebylų susitarimą, kokiais principais ir kultūra bei vertybėmis vadovausimės.
Čia turbūt reikėtų sustoti ir paminėti knygų skaitymą, kuris pagal galimybes pamažu tapo mano pomėgiu ir kiekviena knyga turėjo štai tokią įtaką transformuojant vidinį požiūrį bei mąstyseną apie verslumą, procesų kūrimą ir ne tik. Bet vis dėlto ne tik knygomis buvau gyvas.
Pamenu, kad pirmieji N. Jasinevičiaus mokymai kainavo šiek tiek daugiau nei porą tūkstančių eurų per visus metus: buvo didžiulis galvos skausmas ir klausimas, ar įmonė sau gali tai leisti? Ar tikrai už tuos sumokėtus pinigus išmoksiu ir kažką naudingo pritaikysiu? O gal ten tik papasakos tik tai, ką jau žinai? Klausimų buvo daug, ir jie neramino, tačiau pajautęs mokymų naudą, vėliau visą uždirbtą pelną skyriau savo ir darbuotojų mokymuisi, t. y. begalei išorinių mokymų, kurie ir standartizavo mus kaip komandą bei paklojo tolesnius pamatus.
Dviejų dienų mokymuose su T. Misiukoniu įvaldžiau grįžtamojo ryšio pokalbių vedimo įgūdžius bei atradau naują ne tik kontrolės taktiką: ugdymą per klausimus arba taip vadinamą koučingą.
AMVER mokymų metu supratau, kad apie pardavimus nesuvokiu nieko. Tiesiogine ir neperkeltine žodžio prasme nieko. O pastarieji pirmieji mokymai su Dariumi Pietariu buvo lyg kelrodis, ką daryti ir kaip tai daryti teisingai.
Suvokęs, kad pardavimų ir rinkodaros įgūdžiai išlieka prasčiausi arba mažiausiai suformuoti, siekiau pagilinti savo žinias. Iš pirmo žvilgsnio kursai gali pasirodyti tokie, sakykime, „apie nieką“, tačiau noriu priminti, kad velnias slypi detalėse. Pastarieji kursai padėjo man suprati, kokius žodžius turėčiau vartoti bendraudamas su klientais, o kurių vengti. Šiandien, kai žiūriu „Apple“ pristatymus, atpažįstu amerikietiško stiliaus pardavimuose parenkamus žodžius, kurie sustiprina norą pirkti, bei pats juos jau gebu taikyti.
Dviejų dienų mokymuose, netverdamas nekantrumu, kokie jie buvo naudingi, vos grįžęs iš Vilniaus ir visas pervargęs sukūriau pradžią mūsų PrestaRock komandos kompetencijų matricai ir atlygio sistemai, paremtai pasaulinio lygio standartu. Supratau, kad įmonė turi turėti rodiklius ir apskritai koks tai dalykas bei kaip tinkamai juos stebėti ir naudoti kaip verslo valdymo įrankį. Nauda:
Dviejų dienų mokymuose pakartotinai panaudojau visas žinias, įgytas iš rodiklių mokymų, bei sugebėjau pritaikyti tai ir apjungti su darbuotojų motyvacija.
Vis dar jaučiau, kad esu tik vykdytojas, geras vykdytojas, bet norėjau tapti partneriu. Galvojau, ką reikia daryti ir kaip tapti partneriu savo klientui, tad šie mokymai būtent ir atsakė į klausimus:
Buvo pakankamai laiko – bene šeši mėnesiai – pamėginti pritaikyti sukurtas atlygio sistemas bei rodiklių įrankį, tačiau mačiau, kad tie įrankiai neveikia arba kažkaip ne taip juos naudoju. Vis dar jaučiau spragų, kad negebu tinkamai motyvuoti darbuotojų, išlaikyti jų ir sukurti tinkamos motyvacinės aplinkos, tad šiuose mokymuose papildomai atsakiau sau į klausimus apie tai:
Pardavimai, rinkodara ir, žinoma, derybos iki pat šiandien išlieka mano silpniausi įgūdžiai. Derybų neprisireikia tiek daug, tačiau augant klientų kiekiui ir jau tuomet dirbant su didžiausiais prekių ženklais Lietuvoje jaučiau poreikį suvokti, kas tos derybos ir kodėl mane visada „išmaudo“ didesnių įmonių atstovai.
Visa tai, ko išmokau, norėjosi pritaikyti ir parodyti, kad štai, esame išties puiki įmonė. Nesuvokiau to ir nežinojau, kaip tai teisingai padaryti, tuo pačiu tai buvo nebloga įžanga į apskritai tai, kas yra įmonės strategija.
Panašų mokymų tempą išlaikau ir iki šiol. O kartais pamąstau, ar paskutinius dvejus metus mokymų neturėjau per mažai, nes po kiekvienų jų įvykdavo labai aiškios transformacijos, keičiančios mane ir pačią įmonę. Tai nebuvo tik dalyvavimas: mokymų medžiagą pritaikydavau jau tą pačią savaitę.
Minėtos trys knygos bei verslo mokymai padėjo žengti žingsnį į priekį: suprasti, ko nežinau, bei suformavo viziją, kokią įmonę noriu matyti toliau. Įsivaizdavau, kad PrestaRock turi augti kaip aštuonkojis – nuo centro, t. y. manęs, kai aš lyg tas R. Dalio apgalvoju ir žinau, kokia kryptimi turime judėti bei kaip viską padaryti geriausiai, o darbuotojai yra lyg mano pratęsimas ir daug daugiau rankyčių, kurios įgyvendina tai, kas jau atidirbta, suprasta, perpanaudota ir patikrinta praktikos. Bet ar viskas pavyko taip paprastai ir sėkmingai? Su kokiais iššūkiais susidūriau arba kokią sėkmę patyriau augant įmonei? Apie tai – kituose įrašuose.