Darbas JAV įmonėje ir neįkainuojami programuotojo įgūdžiai išlikę iki dabar

Praeitame įraše sustojome ties antru kursu universitete. Laikas, kada tai vyko  buvo maždaug apie 2011-2012 metus, kuomet jau praktiškai buvau antrakursis ir laisvai samdomas specialistas užsiimantis įvairių paprastų turinio valdymo sistemų ir el. komercijos sprendimų kūrimu.

Klientų iš esmės man ieškoti niekada taip ir neprireikė. Kaip mėgstu juokauti, niekada apie marketingą nieko nesupratau, neišmaniau ir visada turėdavau daugiau klientų nei galimybių atlikti projektus. Dėka savo atsidavimo, darbo ir siekiu būti matomu.

Išlikau aktyvus tinklaraštininkas. Po pirmosios pažinties su PrestaShop nesustojau domėtis šia el. komercijos sistema šiandien tapusia lydere Lietuvoje ir Europos šalyse. Buvau itin aktyvus forumo dalyvis, kurio profilio anketą dar dabar galima rasti.

Pirmasis prisijungimas 2011 metais, net 520 įrašų ir šiek tiek primirštas jau forumo apsilankymas paskutiniais 2021 metais. Visa tai kartu prisidėjo prie tuomet jau mano ir angliško tinklaraščio smaizys.com, kurį pildau ir dabar.

Aktyvumas forume, nuosavo tinklaraščio rašymas anglų kalba atvedė mane prie pagrindinės ir daugiausia mane išmokusios Presto-Changeo komandos, kurios dalimi buvau ilgus metus bei kartu bendromis jėgomis ne tik prižiūrėjome didžiausią tuomet privatų marketplace modulių, bet ir kūrėme aukšto lygio projektus JAV ir Kanados rinkoms.

Keista, bet net šiais metais būnant PrestaShop biure iš jų pačių niekas nepamena šios istorijos, tad galiu šiek tiek pasigirti, jog buvau priešakyje paties PrestaShop. Turbūt esu vienintelis iš nedaugelio (apskritai net dirbančių šiandien PrestaShop), kurie su šia sistema gyvena jau daugiau nei dešimt metų bei pamena tas smulkmenas, kurios visiems jau išblukę prisiminimai.

Tuomet Presto-Changeo savininkas Tomer Grassiany buvo pirmosios Gold (vėliau ir Platinium) agentūros apskritai pasaulyje ir JAV įkūrėjas. O jo dar peržiūrėta ir redaguota knyga apie PrestaShop 1.3 buvo turbūt pirmoji ir vienintelė spausdinta knyga apie šią el. komercijos sistemą.

Presto-Changeo užsiėmė ne tik modulių priežiūra ir kūrimu iš ko gyveno kaip pagrindinio pajamų šaltinio, bet ir kūrė projektinius projektus. Ieškojo aktyvių programuotojų ir laisvai samdomų specialistų pagalbai, nes nebesusitvarkė su projektų kiekiu.

O aš jaunas vaikinas gavęs el. laišką iš amerikiečių pradžioje net galvojau, kad galbūt čia kokia nors apgaulė. Kaip man gali siūlyti prisijungti prie tokios didelės komandos, kuomet dar ir sertifikuoti ir vieni lyderių? Nepatikėjau, kažkaip gavęs laišką suabejojau ir buvau neužtikrintas pats savimi.

Atsimenu dar šiandien, kad mano valandinis įkainis tuomet buvo apie 30 LTL/val., tai galvoju, kad jeigu jau čia taip vis tiek viskas neaišku, reikia pamėginti sakyti, kad tebūnie mano įkainis bus 30 USD/val. Jeigu jau apgaus, tai apgaus, o jeigu ne tai juk nėra ko prarasti. Ir mano nuostabai vos už keleto minučių net nemirktelėjus gavau atsakymą, jog viskas tinka – dirbam.

Negalėjau tuo patikėti, strikinėjau iš laimės ir tuo pačiu bijojau naujų iššūkių, ko daryti buvo visai neverta. Tas euforijos jausmas, kuomet pasiseka. Tik šįkart žodis pasiseka vėlgi nebūtų labai tinkamas ir labiau atitiktų internete matomus meme apie tai, kiek daug darbo ir nemokamo reikia įdėti tam, jog kažką pasiektum.

Būtent čia pirmą kartą išmokau profesionalių programuotojo įgūdžių. Tuomet GIT‘as versijavimo sistema dar nebuvo populiari, todėl naudojome Subversion, kuri šiandien dienai turbūt naujiems programuotojams net nežinoma.

O ir apskritai darbas amerikiečių įmonėje man paliko esminį suvokimą apie tai, kas yra išbaigtas darbas, jog reikia dirbti daug tam, kad uždirbtum ir dar labiau sustiprino mano ir taip turėtą kokybės jausmą.

Pats darbas ir mokymosi procesas vyko labai panašiai kaip ir pirmojoje bent trumpoje darbovietėje Lietuvoje apie kurią jau rašiau. Turėjau patį įmonės savininką kaip mentorių, kuris visuomet peržiūrėdavo mano kodą, su kuriuo aptardavome architektūrą. Užduotis gaudavau aprašytas, patikslintas ir net su gairėmis, kaip geriausia atlikti. Testuotojų pas mus nebūdavo, tad už visą kodą būdavai atsakingas pats.

Ir turbūt tai, kas svetima, kai kuriems šiuolaikiniams programuotojams: būtent čia išmokau išsitestuoti savo kodą. Supratau, ką reiškia, padaryti klaidų ir gauti pylos už tai. Kaip ir kiekvienas programuotojas, nemėgau testuoti ir peržiūrėti savo darbų, bet greitai išmokau, kad to negalima nedaryti.  Įsivaizduokite, jeigu padarote klaida modulyje, kurį nusiperka, nemeluoju, gal 300 žmonių, tai vėliau praleistas laikas prie pagalbos užklausų neatsiperka niekaip.

Tas pats ir projektinėje veikloje. Būtent čia mokydamasis tiek iš pavyzdžio, tiek iš savo paties klaidų suformavau pagrindinius savo komercinio programuotojo įgūdžius. Buvau išmokytas taisyti savo klaidas ir apskritai suvokimo, kas yra išbaigtas, geras produktas perduodamas klientui.

Mūsų tuomet sąraše buvo vienos didesnių JAV įmonių generuojančios keletą šimtų USD milijonų apyvartą ir veikiančios visoje JAV rytų pakrantėje ar net visame žemyne. Atsakingumas, darbštumas ir amerikietiška kultūra buvo tai, kuo gyvenau dar bent keletą metų.

Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad šita darbo patirtis man paliko aiškų suvokimą ir tam tikrą amerikietiškos darbo kultūros palikimą apie tai, kad negali būti jokių pasiteisinimų. Manęs niekada net nesiklausydavo. O aš išmokau ir nesiteisinti, todėl dabar vis dar esu ypač alergiškas, kuomet man darbuotojai atėję bando teisintis ir ieškoti priežasčių, kodėl kažkas nepasisekė.

Ta pati amerikietiška kultūra sakydavo, jog reikia kartais dirbti ir savaitgaliais. Reikėjo ir dirbau. Tuo pačiu išmokau prisitaikyti prie New York laiko bei suvokiau vieną neįkainuojamą pamoką, kad štai, kol kažkas miega, padarytas darbas jau kitą dieną sutaupo parą laiko ir gali greičiau išspręsti problemas.

Tuo pačiu dar antrame kurse susidūriau su PrestaShop optimizavimo problemomis, pritaikymo dideliems projektams ir greitaveikos iššūkiais, kuriuos teko spręsti. Vis dėlto turbūt didžiausią įtaką mano programuotojo karjerai paliko gebėjimas ir išmokymas kurti modulius tokius, kuriuos perka ir diegia tūkstančiai žmonių su mintimi, kad gautumėme kuo mažiau pagalbos užklausų.

Mūsų moduliai sukurti Presto-Changeo išsiskyrė net nuo oficialių PrestaShop. Buvo keletą kartų patogesni, veikė greičiau ir geriau, buvo išskirtiniai greitu reakcijos laiku į užklausas. Turėjo daugiau funkcionalumo. Mūsų pagrindinis sukurtas modulis buvo laimėjęs net geriausio PrestaShop’s Barcamp 3 apdovanojimą.

Dar ir šiandien savo klientams sakau, kad įsivaizduokite, kuomet samdote žmogaus patirtį to, kuris yra sukūręs bene visus mokėjimo modulius, kuriuos per dieną įsigydavo šimtai. Kiek reikia apgalvoti ir įdėti laiko ir dėmesio architektūrai, išbaigtumui ir testavimui? Ir visa tai pritaikyta šiandien jūsų kuriamiems projektams.

Visa tai vėliau pasitarnavo jau ir mano įkurtoje įmonėje PrestaRock, kuomet kuriame ir vystome projektus bei esame oficialūs partneriai tam tikrų modulių Lietuvoje ir pasaulyje.

Kitame įraše papasakosiu daugiau apie tai, kokį įmonės kultūros pagrindą paklojo matytas Presto-Changeo pavyzdys, kuris išliko PrestaRock iki šių dienų.