Mano pirmoji pažintis su PrestaShop ir žmogus nuo kurio prasidėjo PrestaRock įmonės kelias
Praeitame savo istorijos įraše aprašiau, ko išmokau savo pirmajame laisvai samdomo programuotojo darbe ir kaip jau tuomet įgyvendinau perklausytas B. Triacy mintis apie tai, kad reikia būti iniciatyvu, tapti nepakeičiamu, kurti vertę ir visada žengti vienu žingsniu daugiau.
Turbūt būtų teisinga sakyti, kad be WordPress labiausiai domėjausi tuomet itin populiariu buvusiu CodeIgniter MVC architektūros karkasu. MVC architektūra programavime žengė pirmuosius žingsnius kaip ir kūrėsi pirmieji karkasai. Kartojau tas pačias aprašytas praktikas, kuomet tiesiog nusirašydavau CodeIgniter funkcijas ir mintinai mokydavausi, kad geriau suprasčiau iš sąsiuvinio.
Savo tolimesnei karjerai išnaudojau tą patį smaizys.lt puslapį, kuriame skyriau dedikuotą puslapį tiems, kas norėtų mane pasamdyti bei aprašiau, ką tuomet mokėjau. Ir štai įsivaizduokite prieš stojant į pirmąjį kursą sulaukiu savo dabartinio mentoriaus Audriaus Lučiūno el. laiško. Gal štai nori pas jį darbuotis?
Taip, taip, čia ant nosies gyvenimo iššūkiai ir baimės: naujas miestas, universitetas, o aš liepos mėnesį gaunu nuostabų pasiūlymą dirbti pagal tikrą darbo sutartį už gerus 800 LTL į rankas, kas tuomet man buvo kosminiai pinigai PHP programuotoju.
Buvo nauja patirtis dirbant su tikru programuotoju. Jaučiau neapsakomą pagarbą ir kartu autoritetą, savotišką baimę. Čia ne kai laisvai samdomas programuotojas, kurio kodo niekas kitas apart tavęs nemato.
Iš pradžių buvo gėda rodyti kodą, norėjosi padaryti kuo geriau. Kiekvieną kodo eilutę peržiūrėdavau, daug testuodavau ir tik, kai įsitikindavau, kad tikrai nėra prie ko prikibti perduodavau peržiūrai.
Audrius visada kodą pataisydavo ir duodavo patarimų, kuriuos neretai reikėdavo įgyvendinti ar per daryti. Šiuo darbinio etapo metu įgijau vertybę – kokybę. Negalima rašyti prasto programinio kodo, reikia jį visada taisyti iki tol, kol bus tinkamas. Negalima nusileisti, supratau, kad vieną kartą padarius teisingai, kodas visuomet bus lengviau išplečiamas, paprastesnis.
Iš esmės esu būtent Audriui dėkingas už šią vertybę, kurios pagrindas ir yra mūsų PrestaRock įmonė ir įmonėje atliekami darbai. Galbūt dėl to aš esu gana daug smulkmeniškas ir nuolat “kimbu” prie smulkmenų.
Ir šiandien dienai, kuomet sutinku Audrių konferencijos ar lankant mane visada savo darbuotojams, sakau, ir rodau, kad štai žiūrėk be šio žmogaus nebūtų nei tavęs, nei manęs, nei PrestaRock kompanijos. Štai dar vienas atsitiktinumas, kuris nulėmė kartais visą gyvenimo kelią.
Vis dėlto pirmasis mano darbas prasidėjo ne nuo PrestaShop, kurią 1.1 versiją tuomet naudojo Audriaus vystoma įmonė, bet nuo žaidimo lęšiams su tuo pačiu CodeIgniter laimekpremio.lt. Sukūrus ir bene visai sėkmingai atlaikius nemenką lankomumą mano sistema pateisino lūkesčius, tad perėjome darbuotis ties pagrindine el. parduotuve su PrestaShop, kuriai kūriau nesudėtingus modulius ir papildinius pagal iš anksto aprašytas užduotis.
Deja, bet kadangi buvau kuklus vaikas, pamenu, kaip tą vasarą sugedo mano stacionarus kompiuteris. Ir jau nepamenu, kas ten buvo, ar tuo metu keitėsi RAM kartos, ar kažkas, kad detalės man reikėjo laukti gal porą savaičių. Jaučiausi tragiškai – tik pirmasis naujas darbas, o čia va štai tokia nesėkmė! Kaip aš atrodysiu prieš darbdavį? Galvos, kad išsisukinėju ir nenoriu dirbti.
Bet nepaisant to, kad kolega manęs išlaukė ir po nemokamų atostogų priėmė atgal darbuotis su PrestaShop aš buvau itin nedrąsus vaikis, kuris pabijojo dar kartą nuvilti savo darbdavį, išsigando to, kad reikės eiti į paskaitas, o paskaitų (ypač pirmo kurso) su darbu nepavyks suderinti ir pabėgo. Štai kokį laišką tuomet rašiau:
Dabar kai pagalvoju, buvau tipinis junior‘as nežinantis ko nori, išsigandęs ir pradėjęs dirbti nepraėjus dar net visiems iki galo trims mėnesiams pabėgęs ir pasidavęs. Bet galbūt taip turėjo būti?
Juokinga ir keista, bet per mano visą karjerą ir gyvenimą darbas su Audriumi tuos ne pilnus tris mėnesius buvo vienintelis etatinis darbas, kurį aš esu dirbęs. Ir šiandien esu be galo Audriui dėkingas ir jaučiu neapsakoma pagarbą. Šiandien vis sutikdamas mane sako, kreipkis į mane tu. O aš jam kiekvieną kartą atsakau, kad negaliu, nes tiesiog neapsiverčia liežuvis sakyti Tu vietoje Jūs.
Turbūt čia yra tas vienas momentų, kuomet pats kolega net neįsisąmonina ir nesuvokia, kokį visų pirmą požiūrį kaip programuotojo per tą trumpą laiką manyje pasėjo nuo kurio atsispyriau, o tuo pačiu ir kokią tolimesnę mano karjerą netyčia sukūrė. Visa tai materializavosi į PrestaRock įmonę sukūrė. Vienas paprastas laiškelis. Vienas paprastas atsitiktinumas ir susitikimas gyvenime.
Ir dar šiandien pamenu, kaip berods dokumentų pasirašyti kolega atvažiavo pas mane Iš Vilniaus į Kauną Šilanių mikrorajoną ir nusivedė mane kebabų. Juokinga, bet tuomet sužinojau, kad pasirodo Kaunas yra ir kebabų miestas. Va tai tau: ir karjera, ir miestas, ir programavimo įgūdžiai ir pirmoji pažintis su PrestaShop.
Sekančiuose įrašuose bus tik dar įdomiau, nes pagaliau kalbėsiu apie tai, kas suformavo PrestaRock. Nuostabią jau dešimt metų veikiančią įmonę, kuri leisiu sau drąsiai pasakyti yra geriausi Lietuvos programuotojai darbui su PrestaShop sistema.