Įsitikinimus keičiantys įpročiai arba sunkaus darbo ir tikslingo tikslų nustatymo galia

Iš B. Triacy audio knygų aš išmokau tikslų rašymo: kiekvieną savo siekį užsirašydavau esamuoju laiku su data bei aiškiai ir vizualiai jį sukonkretindamas. Tikslų skaidymas.

Būdamas moksleivis pradėjau rašytis metinius tikslus, kuriuos skaidžiau į ketvirčius, o tuomet mėnesio ir savaitės. Naudojau „eat-the-frog“ taktiką su prastais ir nemėgstamais darbais, kad jų neatidėliočiau.

Apskritai turbūt reikėtų pasakyti visų pirma, kad B. Triacy audio knygos man padėjo pabėgti nuo mano sovietinių tėvų požiūrio, kad jeigu esi turtingas, tai esi vagis, kad tam, jog uždirbtum reikia daug ir sunkiai dirbti arba kažkam dirbti.

Audio knygose buvo kalbama apie visų pirma požiūrį į tikslus, sėkmę ir pasisekimą. Supratau, kad tam, jog aš tapčiau turtingas, nebūtinai reiškia, kad iš kieno nors atimsiu laimę. Taip pat reikėjo įsisąmomninti, kad pasaulyje yra tiek daug pinigų ir jie yra „niekeno“. Tiesiog reikia juos pasiimti kuriant vertę bei suteikti naudą kitiems. Visiems jų užteks.

Sutinku su bet kokio sėkmingo autoriaus knyga, kad pirmiausia turi tapti žmogus ir asmenybė su teisingu požiūriu, kuri gali uždirbti milijoną ir tik tada jį uždirbsi. Džiaugiuosi, galbūt tuo, kad šitie pokyčiai prasidėjo anksti, nors eigoje nemažai kur buvau užsiciklinęs ir šiek tiek gal vietomis pasilikęs ilgėliau augimo etapuose. Klaidų neišvengta.

Bet kuriuo atveju tuomet 2008 metais kartu su B. Triacy naujo požiūrio apie tikslų siekimą, užsirašymą ir požiūrio keitimą į sėkmę skaitydavau tinklaraščius, kurie buvo orientuoti į maksimalų efektyvumą. Tinklaraščių bendruomenė man atvėrė  daugiau galimybių, suteikė daugiau žinių bei užtvirtino mano asmeninio tobulėjimo, laiko planavimo, organizuotumo įgūdžius.

Straipsniuose buvo kuriamos ir rašomos visos šiai dienai jau įprastomis tapusios technikos tokios kaio Pomodoro laiko planavimas, kuomet skiri darbui 25 min arba savo nustatytą laiką ir tuomet suskambus žadintuvui keliauji priverstinai pailsėti.

Tinklaraštininkai netgi buvo sukūrę greito miego metodologiją, kuria 24 valandas galėdavai nemiegot. Išbūti tik su „powernap‘ais“. Jeigu gerai pamenu, užtekdavo pamiegoti 2 val. per parą, o toliau kas tam tikrą laiką valandų turėdavai numigti apie 15 minučių gilaus miego. Maksimalus efektyvumas.

Būtent tuo pačiu metu išpopuliarėjo Seth Godin, Tim Ferris, David Allen knygos apie efektyvumą. Išties, pavyzdžiui, Seth Godin buvo eilinis tinklaraštininkas su vienu populiariausiu tinklaraščiu ir tik vėliau jį pavertė knyga, kuri šiai dienai vis dar neiškrenta iš perkamiausių knygų sąrašo.

Visa tai buvo vajus ir dabar visiems manifestuojantiems, balanso siekiantiems turėtų bei kaip čia vienas vadovas sakė dienos metu yoga ir šuniukų vedžiojimų užsiimantiems keistai atrodyti.

O kaip atrodė mano diena? Sunkiai ir daug dirbti išmokau dar būtent nuo 16 metų, todėl kartais išgirsdamas į dabar vis labiau agituojamą balansą, 4 val. savaitę ir kt. nenoromis visada įtariai permąstau šias mintis.

Nesakau, kad tai blogai. Bet man balansas yra kartais atidirbti 12 val. darbe, tuomet nukeliauti į naktinį klubą, pasilinksminti jame iki 3 ryto ir sekančią dieną išvažiuoti neplanuotai pasivaikščioti į Rygą bei surinkti 16 km pėstute. Ir visada viską padarau.

Čia, kaip kad darbuotojai, kartais sako, jog neturi laiko mokytis ar tobulėti, tai aš jiems visad pagrąžinu klausimą, kaip čia nutinka, kad štai aš suspėju perskaityti po 30 knygų per metus, išvykti į 5 trumpesnes verslo ir poilsio kelionės per metus, padirbėti kartais už tris pareigybes po 12 val. ir dar suspėti pasimėgauti kitais dalykais.

Turbūt vienintelis dalykas, ką gyvenime dar norėčiau įtraukti į savo rutiną būtų sportas, bet tuomet tektų kažko atsisakyti. Ir tokiu gyvenimo tempu gyvenu nuo 16 metų. Apart to, kad kartais pasiekiu savo fizinio kūno galimybių ribas, nematau tame problemos.

Kadangi kaip ir A. Avulis niekada nelaikiau savęs talentingu, naudojuosi elementaria B. Triacy dešimties tūkstančių valandų taisykle ir turiu tikslą, kuo greičiau jas susirinkti srityse, kurios man aktualios: programavimas (tuomet), projektų valdymas, analitika, verslo valdymas.

O prasidėjo viskas nuo to, kad jau būdamas 16 metų tinklaraščių ir audio knygų paveiktas susidėliojau dienotvarkę, kuomet keldavausi 6 ryto. Šiek tiek papusryčiavęs ir su ausinukais rankose keliaudavau pusvalandžio kelionei autobusu į mokyklą.

Mokykloje savaime suprantama kažko kitko nepriveiksi. Grįžtant tos pačios audio knygos, o sugrįžus apie 15 valandą turėdavau pusvalandžių  tikslumu sudėliota grafiką.

• Tik grįžęs iš mokyklos skirdavau laiką asmeniname tobulėjimui bent 30 min skaitydamas FeedReader užsienio ir Lietuvos tinklaraščių naujienas. Būdavo svarbiausias dienos darbas, kuris leido gana plačiai pažinti ir dizaino, ir programavimo, ir tinklaraščių rašymo, ir organizuotumo, ir bendrąsias žinias.
  
• Tuomet iš atsirinktų naujienų susidarydavau planą, ką tą dieną rašysiu į nežinau.lt arba smaizys.lt tinklaraščiu bei versdamas juos ir papildydamas savo žiniomis užsiimdavau kūrybą. Primenu, kad bendromis jėgomis jų parašydavo apie 10 iš kurių bent 2-3 būdavo mano, nors ir trumpesni.
  
• Po to sekdavo bent porą valandų namų darbų ir mokymuisi atsiskaitymams. Matematikos įskaitų nemėgdavau, bet dar parašysiu įrašą apie tai, kodėl manau, kad šiandien daug kas skundžiasi prastais abiturientų matematikos rezultatais.
  
• Likęs laikas būdavo domėjimuisi programavimu, jau rašytų kursų su Adobe Photoshop žiūrėjimas, kažkokių video peržiūra, tų pačių tinklaraščio skaitymas ar naujų dalykų išmėginimas. Atidėti, svarbesni darbai, kuriems reikia susitelkimo.
  
•  Laisvas laikas mIRC, forumai, kartais kai kurie žaidimai, daug filmų ir serialų siekiant suprasti žmones ar juos pažinti.

Turbūt svarbiausiu savo įpročiu laikau asmeninį skirtą laiką domėjimuisi ir tobulėjimui. Šiuo metu rutina ir kasdieniniai operatyviniai darbai kartais įtraukia tiek, jog skaityti nebespėju tiek, kiek norėčiau, tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad tai turbūt vienas daugiausia įtakos turėjęs mano suformuotas įprotis.

Netikiu balansu ir visko turėjimu karjeros pradžioje. Suprantu, kad naujoms kartoms prisižiūrėjusioms Instagram ir gyvenantiems idealiuose pasauliuose neatrodo, kad reikia kažko atsisakyti, kad pasiektum, tačiau tai yra ta kaina, kurią kartais reikia patirti. B. Triacy tai vadino atidėto sėkmės principu.

Ar Jūsų kartais nestebina, kaip automobilis sugeba atsirenkti į atrodo vieną vienintelį stulpą esantį pakelėje, kuomet aplink nieko nėra? Anot B. Triacy lenktynininkai (kitaip nei įprasti žmonės) yra išmokę kitaip mąstyti, tad niekada į tą stulpą nepataiko.

Kuomet paprastas žmogus įvykus nelaimei ar slystant automobiliui mato tik kliūtis, jis nori ar nenori į tas kliūtis susifokusavęs ir atsirenka. Lenktynininkai tuo tarpu mokomi fokusuotis ir ieškoti kelio iš situacijos bei matyti ne kliūtis, bet kaip išvažiuoti. Viskas ten, kur tavo fokusas.

Šiandien dienai galiu tik pakartoti ir patikinti, kad visus tuomet užrašytus 16 metus tikslus, kad ir kokie jie bebūtų vienokia ar kitokia forma šiandien esu pasiekęs. Ir turbūt be teisingo susifokusavimo, nuolatinio laiko skiriamo augimui ir mokymuisi, dešimties tūkstančių valandų požiūrio ir tinklaraščių suformuotų laiko organizavimo technikų nebūčiau ten, kur esu.

Kaip jau rašiau, netikiu aš visais tais balansais. O patarimą manifestuojantiems duočiau vieną: nepamiršti daryti. Dažniausiai pametama būtent darymo dalis. Ir visų pirma norėti. Tikiu, kad kai nori – viską suspėji ir viską padarai.