Nuo svajonės apie Cadillac Escalade iki PrestaRock kūrimo: mano 15+ metų trukusi kelionė

Paskutinius porą metų išgyvenu kažkokį vidinį konfliktą apie tai, kad nustojau rašyti. Rašymas tai dalykas, kuris man visuomet tiek patiko ir nuo ko prasidėjo mano karjera iš esmės. O šiais metais ilsėdamasis Bulgarijoje saulėtame paplūdimyje skaičiuodamas savo jau trisdešimtrečiuosius metus supratau, kad visgi nebeturiu jau ko prarasti. Kaip kad sako TikTok’o reels’ai, jog tavęs ar vienaip, ar kitaip nemėgs ar peiks. Jeigu būsi turtingas, tai sakys, kad ką nors apvogei. Jeigu būsi vargšas, sakys, kad esi tinginys, kuris nieko gyvenime nepasiekė.

Ir šioje vietoje aš kažkaip pagalvojau, jog iš tiesų kaip kad V. Franklis knygoje „Sielogyda”, rašo, turiu labai daug nuplėšęs tų sovietnių (pamenate, kur kitoje pusėje būdavo koks nors patarimas, ką sėti arba kaip augalus prižiūrėti?) kalendoriaus lapelių. V. Franklis, sako, jog nepaisant, kas vyko tų kalendoriukų momentais, reikia išmokti pasidžiaugti apskritai, kiek daug tų jų sukaupei. Ir čia kažkaip aš naiviai, galvoju, kad ta mano istorija tokia vis tiek netipiškai kitokia. Apie tai, kiek daug netikėtų smulkių ir mažų atsitiktinumų pasuko mane ir užaugino tokį, koks aš esu šiandien.

Dar viena neabejotinai įstrigusi mintis yra 2020 LOGIN konferencijos metu išgirsta mintis: „Kas įrodo, kad tu prieš dešimt metų esi tas pats, kaip šiandien?” Toks filosifškai įdomus klausimas: ar dabartinis aš, esu tas pats žmogus, kuris buvau prieš dešimt metų? Prieš penkioliką metų? Kas aš tuomet šiandien? Ir kuo galiu tapti dar po dešimties metų? Bet apie viską iš pradžių…

Visuomet buvau aktyvus paauglys, kuris domėjosi begale dalykų: nuo sąmokslų teorijų iki filmų, serialų ir kt. Mano svajonė ~15-16 metų buvo turėti Cadilac Escalade. Šį mano svajonių džipą (būtent tokį, kokio ir norėjau) matote aukščiau esančioje nuotraukoje.

Jau tuomet paikas penkiolikmetis aš nusprendžiau, kad būsiu ateityje įmonės vadovas. Va tiesiog taip. Net neabejojau ir tuo, kad dar iki 18 metų tokį įsigysiu. Mano dievukas buvo Billas Gatesas, nors ta meilė jam buvo dažnai susipriešinusi su ne kaip veikiančiais Windows’ais, kuriuos nuolat reikėjo perrašinėti. Ir net nenustebinsiu pasakydamas, kad realybė šiek tiek užtruko. Deja, bet džipo idealiai tokio Cadillac Escalade,  vis dar neturiu. Oh well…  Užtat šita gyvenimo kelionė augant man kartu ir tampant žmogumi, kuris galbūt kažkada galės uždirbti milijoną eurų įgavo įdomų posūkių.

Labai tikiuosi, kad perskaitę mano patirtį ir tai, kaip aš siekiau savo tikslų bent truputį Jus įkvėpsiu. Galbūt sužadinsiu aistrą daryti dar daugiau. Galbūt išmoksite ir darysite kitaip nei aš. O gal tai tebus įdomus skaitinys svetimos istorijos apie sėkmes ir nesėkmes.

Taigi, buvau vaikinukas kuris svajodavo apie hakerius. Ar esate matę 1995 metų filmą Hackers?

Domėjausi tokiomis figūromis, kurių turbūt jau nežinote, pavyzdžiui Kevin Mitnick  Pasižiūrėkite filmą: TakeDown

 

Štai kas buvo mano herojai tuo metu. Pamenu, iš kažkur nelegaliai gavęs įrašus apie tai, kaip JAV hacker’iai taršo konteinerius ir ieško informacijos, kaip bando hackinti pirmuosius išmaniuosius šviesaforius ir kt. Kitaip tariant, buvau viskuo besidomintis smalsus kompiuterių entuziastas.

Bet turbūt reikšmingiausią lūžį šiam periodui skirčiau savo lietuvių kalbos mokytojos sūnui, kurio vardo jau dabar tikrai nebepamenu. Jeigu ne jis, tikėtina, niekada nebūčiau čia ir nerašyčiau straipsnių savo darbuotojams, tuo labiau Jums mano mielieji pamiršti skaitytojai.

Lietuvių mokytojos sūnus buvo jau tuomet turbūt vienas pirmųjų su lyg Lietuvos tapimu Europos sąjungos dalimi išvykęs dirbti į Angliją. Dirbo jis brokeriu ar tai finansų guru vienoje iš finansinių Jungtinės Karalystės didžiausių įmonių. Grįžęs į Lietuvą mums Ąžuolyno gimnazijos moksleiviams skyrė vieną pamoką pasakodamas apie tai, kas padarė jį sėkmingu ir kaip jis nukeliavo net iki Didž. Britanijos labiausiai norimų finansinių paslaugų sektoriaus. Anuomet dangoraižiai ir stikliniai pastatai mums moksleiviams buvo tik filmuose matomi.

O ir pats pasakotojas atrodė toks keistas ir savotiškas: buvo užsivedęs, toks motyvuotas ir, atrodo, nenormalus. Iš kur tiek to perdėto optimizmo? Kalbėjo apie sėkmingą gyvenimą ir sėkmingo gyvenimo mokytojus dabar jau visus žinomus kaip coacher’ius. Kalbėjo apie tai, kad jeigu labai nori, viską pasiekti – užteka pamąstyti ir kažkokia tai mistinė minčių galia pritrauks visą tą sėkmę tau. Suprask, būsi turtingas ir laimingas.

Nieko nesupratau. Galvojau, kad tai neįmanoma ir kad kaip gali būti, jog panorėsiu ir tapsiu tokiu: turtingu ir sėkmingu. Juk tai neįmanoma. Naujasis mano sutiktasis pasakojo ir apie savęs įtikinėjimą, apie tai, kad reikia kartoti, jog esi nuostabus ir panašiai, ko turbūt dabar nebestebima ir šiais visa tai vadinama tiesiog afirmacijomis.

Visa tai, ką jis pasakojo iš tiesų buvo Brian Tracy ir Tony Robbins mokymai. Po šio savotiško “seminaro” pradėjau domėtis šiais sėkmingo gyvenimo mokytojais. Smalsumas užkabino mane, kas jie ir apie ką jie.

Paskatintas audioknygos įtakų, prisiklausęs apie minčių galią ir įtikinėjimus iš savo santaupų nusipirkau pirmąjį MP3 grotuvą.

Kadangi mano šeima nebuvo pasiturinti, o ir aš buvau taupus, gavau brokuotą (defektuota išvaizda ir subraižytą) MP3 grotuvą, kurį dar dabar turiu savo stalčiuje. Pamenu, kainavo 50 LTL vietoje 80 LTL, kas tuomet 10-tokui ar 11-tokui buvo didžiausi pinigai. Galvoju, kad tuomet man tai turbūt prilygo kaip koks geras tūkstantis EUR’ų dabar.

Nuo to momento kiekvieną dieną eidamas į mokyklą ir iš jos (tekdavo važiuoti per pusę Klaipėdos į prestižinę gimnaziją) klausydavausi šių audio knygų. Esu išklausęs turbūt visas įmanomas Brian Tracy knygas. Ne perdedu.

Žvelgiant į praeitį reikia suprasti, kad visa tai vyko 2006 metais ir B. Triacy knygos būdavo ne tiek saviugdos ir pripažintos knygos bei mokymai, bet vos ne šarlatanizmas ir apgaulė. Vis dėlto kaip bebūtų keista dalykų sakomų juose yra tikra tiesa. Net ir dabar populiari Eat-The-Frog taktika jau tuomet man buvo žinoma, kai buvai vaikas. Turbūt dabar nerasite nei vienos „self-help” knygos be šios metodikos aprašymo. Galvoju ir juokiuosi, tuomet juk buvau paauglys keliaujantis tiesiog į mokyklą. Ir tą taktiką jau tuomet taikiau pradėdamas rašyti savo pirmąjį tinklaraštį, kurį šiandien skaitote.

Žvelgiant atgal, nuostabu, kaip viskas prasidėjo nuo, rodos, mažo atsitiktinumo: išgirdus vieną visiškai atsitiktinį žmogų kalbant. Nei jis buvo mūsų mokytojas, nei jis turėjo būti toje mokykloje. Tiesiog kažkaip netyčia savaime gavosi, kad lietuvių mokytoja jį pasikvietė papasakoti mums ir padaryti pamoką kitokią.

Pamenu,  daugelis aplink mane tai atmetė kaip visišką nesąmonę, bet kažkas manyje sužadino smalsumą. Būtent tą dieną nusprendžiau pabandyti klausytis tų audioknygų. Tai, ką kiti vadino „nesąmonėmis”, tapo mano visos šios kelionės pagrindu. Tos ankstyvos pamokos, kurias kukliai tyrinėjau važiuodamas į mokyklą, skatino mane svajoti daugiau, dirbti protingiau ir galiausiai tai atvedė prie PrestaRock kūrimo po dar keleto metų.

Keista, kaip kartais mažiausi atsitiktinumai – kaip tiesiog sužadinimas smalsumo klausytis audioknygų – gali pakeisti visą tavo ateitį. Man tai buvo pirmasis žingsnis kelionėje, kuri dabar tęsiasi jau 15+ metų.