Apie Mozilla iš Tristan Nitot

Tristan Nitot yra Mozilla Europe prezidentas. Jis buvo kalbinamas IT PRO portalo autorių. Keletą įdomesnių minčių iš šio interviu pateikiu čia.

Tristan Nitot interviu mini kompanijos pradžią, kai joje dirbo nuo 8 iki 10 darbuotojų (šiuo metu 160) ir kaip geriausią pasikeitimą šioje kompanijoje įvardija algos čekį, žinoma, juokais. Vadovas taip pat juokiasi, kad  veidrodinis Mozilla Firefox efektas yra Internet Explorer naršyklės tobulinimas – „jeigu ir  nesinaudojate Firefox vis tiek gaunate saugesnį internetą ir geresnę naršyklę“. Taip pat pasakojama ir apie Mozilla bei Firefox idėją: „Mes sukursime naršyklę, kuri atvers žmonėms kelią į internetą, mes ją atiduosime žmonėms nemokamai ir nugalėsime Microsoft!“ – į klausimą „kaip tai padarysime“ atsakymas buvo: „Mes tai išspręsime vėliau!“. Gana ambicingi planai vėliau tapo realybė su Mozilla įkūrimu ir pradėtu darbu ties Firefox, nors prieš tai buvo gana sunkus metas be jokio verslo plano, be jokių ateities planų ir perspektyvų.

Mozilla Firefox formulė tikriausiai visiems žinoma – tai nemokama ir atvirojo kodo programinė įranga. „Ši ne pelno organizacija konkuruoja su kitais gamintojais, jie įdomūs žmonėms, tačiau pačioje reikalų pabaigoje jų (ne pelno organizacijų – aut. pataisym.) tikslas yra kitoks“ – sako Tristan Nitot paklaustas apie Firefox sėkmę.

Kompanijos padalinio Europoje vadovas naršyklės vartotojus įvardija kaip ne tik kompiuterių entuziastus, kurie pradžioje padėjo skleisti žinią apie programą, tačiau ir paprastus vartotojus, nes visoje Europoje šią naršyklę naudoją apie 20 procentų visų interneto vartotojų, o, pavyzdžiui, Lenkijoje, Vokietijoje net daugiau kaip 30 procentų žmonių.

Jau ir Lietuvoje galime pastebėti platų Firefox paplitimą, ypač per garsiąją „Download Day“, kai lietuviai pasižymėjo bene vieni daugiausiai parsisiuntusių šią naršyklę pagal tam tikrus rodiklius. Nors visiški naujokai vis dar prisibijo naujų programų ir naudojasi tuo, kas atkeliauja kartu su operacine sistema, manau, priežastys ne pačiose naršyklėse, o sugebėjimų ir noro eksperimentuoti trūkumu ar net baime padaryti klaidą, sugadinti pačią operacinę sistemą.

Apie skirtingą Firefox paplitimą skirtingose šalyse Tristan Nitot atsako: „Yra daugybė priežasčių, kodėl naršyklė skirtingai populiari kiekvienoje šalyje. Pavyzdžiui, Vokietijoje labai rūpinamasi saugumu ir privatumu.“  Taip pat Tristan N. kalba ir apie tinkamą Atvirojo kodo supratimą tam tikrose šalyse tarp vartotojų. „Jungtinėje Karalystėje yra įprasta naudoti Microsoft viskam, ten pamiršta pasirinkimo galimybė“ – sako jis.

Šios kompanijos vadovas taip pat patenkintas minėtos akcijos „Download Day“ rezultatais, nes per Firefox 2 išleidimą į „realų pasaulį“ jie sulaukė vos 2 mln. parsisiuntimų, tad šį kartą tikėjosi nuo 3 iki 5 mln., bet, kaip mes visi žinome, Firefox 3 buvo parsisiųsta daugiau nei 8 mln. kartų. Per 15 dienų buvo parsisiųsta daugiau nei 28 mln. kopijų. Šios akcijos tikslas buvo pasakyti žmonėms, jog jie turi galimybę rinktis tarp esamų produktų rinkoje, taip pat Microsoft skatinama daugiau investuoti į savąją naršyklę (IE) ir kurti geresnes, patogesnes bei saugesnes naršykles –  nestovėti vietoje, o judėti tolyn.

Ateityje mes galime tikėtis naujų Thunderbird versijų ypač laukiamos 3 versijos, kurios Alpha dalis buvo išleista gegužės mėnesį, taip pat vis dar su kodiniu pavadinimu kuriamos Fennic, kuri bus naršyklė, skirta mobiliesiems telefonams, ir šiuo metu yra vis dar ankstyvoje kūrimo stadijoje – tik 0.4 versija. Weave – puikus dalykas dirbantiems su keliais kompiuteriais – tai saugus duomenų (adresyno, naršymo istorijos, sausainiukų, slaptažodžių ir kt.) saugojimas specialiose serveriuose, kad iš bet kokio kompiuterio galėtumėte dirbti be jokių problemų ir nereiktų visokių sinchronizavimo priemonių.

Kompanija taip pat dirba ties nauja Firefox versija, tačiau, kaip jos vadovas sako, dar per anksti kalbėti apie ją ir ko joje sulauksime, tačiau didžiausias iššūkis yra naujos kartos interneto programos ir tarnybos, kurioms reiks daug laiko ir pastangų. Svarbiausia, kad internetas yra atviras, o su juo galima padaryti bet ką.