Apibendrinant pirmąjį semestrą ir sesiją KTU
Jau rašiau įrašą apie pirmąjį studijų semestrą taip išgirtame KTU – čia lyg ir minčių tąsa po pirmosios sesijos ir rezultatų įvertinimas.
Nors dar tiksliai nežinau, kiek iš mūsų apie 350 priimtų pirmakursių šį pusmetį iškrito, tačiau jų tikrai turėtų būti nemažai ir sudaryti bent kokius 50 žmonių iš viso didžiulio srauto. Tai tik įrodo, kad žmonės stoja į šią specialybę nežinodami, kur eina ir ko nori iš gyvenimo. Garantuoju, kad bent 3 iškris iš mano dabartinės grupės šį pusmetį ir dar apie tiek pat kitą – bent jau šiuo metu matau tokią tendenciją iš skolininkų kiekio ir apskritai nuotaikų vyraujančių tarp grupės.
Ydinga kontrolinių perrašinėjimų tvarka
Pastebėjau labai negerą ir šiek tiek nesąžiningą gerai besimokančių žmonių atžvilgiu perrašinėjimo tvarką. Universitete, kiek žinau, visada pirmasis perrašymas yra nemokamas ir galima perrašinėti tik, jeigu turi neigiamą įvertinimą. Tačiau tiesa šiek tiek kitokia. Jeigu jau aš suprantu, kad dėstytojai leidžia paprastus koliokviumus perrašinėti ir pasigerinti pažymį, tai tikrai nesuprantu tokios taktikos, kai rašomas egzaminas ar svarbesni kontroliniai (kalbu apie gautą teigiamą įvertinimą).
Esu įsitikinęs, kad turėtų būti laikomasi tokios tvarkos, kad esant nuo tam tikro pažymio, tarkime, 7 būtų draudžiama ir neleistina gerintis įvertinimo net ir paprastuose kontroliniuose. Galbūt dar suprantama, kai kiti gauna 0-6 – gali pasitaikyti visko: tiek eilinė nesėkmė, tiek nuolatinis tingėjimas, tiek nesusikaupimas, tiek pačio dėstytojo problemos… Bet nesuprantu tokių žmonių, kurie eina į kontrolinius vien dėl to, kad eitų ir atėję prieš kontrolinį iškart sako, kad eis perrašyti, nes čia nieko neparašys. Kam tada iš vis studijuoti, eiti į kontrolinius ir daryti tokias, mano galva, nesąmones.
Taip pat nesuprantu žmonių, kurie iš to dalyko turi, pavyzdžiui, visus devintukus ir dešimtukus ir eina perrašinėti kokį nors vieną aštuonetą ar septynetą taip pasigerindami savo bendrą vidurkį.Niekada negebėjau suprasti žmonių, kurie turėdami dešimt jaučiasi viršesni ar geresni už kitus ir taip patenkina savo ego, galvodami, kad „va, aš turiu dešimt, aš esu kietas”, nors realios praktikos ir sugebėjimų reikalingų kasdieniame darbe ir rinkoje neturi. Esu įsitikinęs, kad daug svarbiau būti versliu, sugebėti susitvarkyti savo gyvenimą taip, kaip nori, o ar tu gavai aštuonis, ar devynis, ar dešimt nieko daug neparodo apie tave.
Tokia praktika yra nesąžininga tų atžvilgiu, kurie iškart nuėję ir gavę 8 daugiau neina taisytis, nes tiesiog turi gyvenime ką veikti ir turi tam tikrus normalius prioritetus bei tikslus. O dabar bet kuris dieną-naktį neturintis, ką veikti, susigalvoja pasigerinti savo ir taip turimą puikų vidurkį galų gale nustumdamas kitus.
Šiuo atveju reiktų prabilti ir apie konkurenciją su stipendijomis – niekam jos nemaišo, net jei per atsitiktinumą gauni puikius pažymius ir išlaikai gerą vidurkį.
Mokymosi kokybė
Jeigu kas nors dar skeptiškai vertino mano pasisakymus apie tai, kad beveik nieko mokytis nereikia ir mokymosi kokybė yra pakankamai žema, siūlau žvilgtelėti į mano turimus įvertinimus, kuriuose taip pat atsispindi ir vieno dėstytojo kvalifikacijos trūkumas – tiesiog vienas pažymys nesiderina bendrame vaizde.
Pastaba: vieną pažymį teko laikinai pačiam įsirašyti, nes kaip tik šiuo metu dar nebuvo surašyti pažymiai, nors egzaminas ir galutinis įvertinimas paskelbti dar sausio 21 d.
Kas labiausiai mane asmeniškai juokina, tai kad norint pasiekti tokį rezultatą nereikėjo įdėti jokių didesnių pastangų – tiesiog atsiskaitydavau visus kontrolinius, laboratorinius laiku ir šiek tiek pasimokydavau prieš kontrolinius sudėtingesnius dalykus. Nereikėjo nieko nei kalti ar užsiimti panašia veikla, kurią vis dar pastebiu net ir universitete, matyt, žmonės tiesiog neišmoksta, kad galima pasistengti išmokti ir nezubrinant visos knygos mintinai.
O sesijos laikotarpis priminė daugiau atostogas nei tikrą sesiją, nes pavyko vieną dalyką atsiskaityti anksčiau laiko, o kitiems neprireikė daug pastangų pasiruošti.
Šiek tiek nuvylė ir egzaminai – pateikiama tiek daug klausimų, o realios naudos iš jų neitin daug dėl pačios informacijos ir dėl gaunamų klausimų egzamino metu. Pavyzdžiui, paskutiniame informacinių technologijų egzamine buvo pateikta gal virš 30 skirtingų klausimų, o teste pasirodė niekam realiai praktikoje nereikalingi testiniai klausimai – „Kelių bitų buvo pirmasis mikroprocesorius?”, „Kada buvo sukurta pirmoji skaičiavimo mašina ENIAC?” ir pan. Klausimai apskritai beverčiai, o sugebėti paaiškinti LCD veikimą, lazerinio spausdintuvo veikimą jau reikalauja šiek tiek daugiau supratimo.
Apibendrinimas
Galbūt aš viską paišau kiek juodomis spalvomis, bet tiesa yra tokia, kokia yra.
Savo mokykloje buvau pripratęs būti tarp lyderių ir savo karjeros siekiančių žmonių – čia tas siekis minimalus, įsivaizduojamas ir apsiriboja naiviu tikėjimu, kad uždirbsi daug baigęs universitete ar informatikos fakulteto dekano iškilmingais žodžiais „antrame kurse jūs visi turėsite darbą”.
KTU aš matau norą prisitraukti kuo daugiau pirmakursių įvairiomis reklamomis DELFI, vietinių dienraščių svetainėse, elektronika.lt puslapiuose sudarant kažkokio aukštos kokybės universiteto įvaizdį, kai iš tikrųjų tik pasipelnoma iš tų žmonių skolų, mokėjimų ir kitų panašių dalykų.
Žinoma, yra ir gerų dalykų, bet jų jau reikia pačiam ieškoti ir susidėlioti prioritetus, ką tu nori pasiimti iš universiteto ir kiek jis tau gali duoti (be diplomo). Patiko man keli dėstytojai, kurių paskaitose galėdavai stebėti profesionalumą, žinias, jų pačių norą tobulėti ir dirbti, tačiau nuvylė, taip vadinamos, universiteto įžymybės, kurių laikai jau praėjo ir jų paskaitas nebeverta eiti nelegaliai, kaip kad anksčiau studentai darydavo.
Štai tokie įspūdžiai tik ką užbaigus pirmąją savo sesiją ir semestrą universitete.
Komentarai
Aš manau, kad reiktų apmažint gerai studentų skaičių. Nes dabar priima vos ne visus iš eilės, o kai kuriose specialybėse pusė nenueina iki galo, nors valstybė pinigus išleidžia. Kai bus vien tokie kurie sava galva sugeba mokytis ir atsiskaityti be jokių paruoštukių tai ir mokslo lygis pakiltų.
Tikiuosi dabar situacija yra visgi geresnė nei mano stojimo metu, kai mokama dieninė vieta kainavo palyginus juokingus 500 litų per semestrą.
Ir pabaigai anekdotas. Kalbasi studentas su prodekanu. Studentas: dirbu, todėl neturiu laiko mokslams tai tenka skolas mokėti. Nedirbčiau kitaip būtų. Prodekanas: bet va matai, užtat ekonomika sukasi, langai nauji sudėti….
Kad galiausiai vis vien viską apsprendžia pinigai. Jei mažins studentų kiekį, tai santykis su tais, kurie įstojo be jokio vargo, tiesiog susimokėjus – išliks panašus.
Arba įstos kokia mokyklos „zubryla-padlyza” su gerais balais, visiškai nesiorientuojantis kuo jis nori būti, taip neduodant įstoti kitam, kuris žino, kad jis tikrai nori būti tarkim programuotoju, bet turi šiek tiek mažesnius balus.
Gal čia ir banaliai nupasakojau, ir norint kiekvienas gali turėti gerus balus iš mokyklos ir įstoti ten, kur jis nori. Tiesiog norėjau pasakyti tai, kad visada bus tokios nepagrįstos kliūtys (aplinkybės, pinigai, kai kurių žmonių apsukrumas ir naglumas, ir t.t.), kurios trukdys „normaliems studentams”.
Apie pačių studijų kokybę – čia nekalbu. :)
Žodžiu, vaizdelis nekoks. Nežiūrint tavo kelių semi-optimistiškų gaidelių. Jeigu čia ne tendencingai surašei, studijų kokybė ir lygis yra kažkelioliktoje vietoje. Čia vadinasi ruošiame „konkurencingą žinių visuomenę”. Realiai gi – gaminame pelkę lūzeriams ir tinginiams, o gabesniuosius ir tikrai norinčius pasiekti kažkokį lygį, skatiname emigruoti, ieškant studijų kokybės užsienyje. Apmaudu.
Norint kažko pasiekti, reikalingas juodas darbas, kokia banali ir nuvalkiota šita frazė neatrodytų. Ir studijos turėtų būti sunkios. Juodos. Tyčia smaugiant, kad atkristų durniukai. Turėtų būti už gerus pinigus priimta pakankamai daug durniukų, vėliau jie po truputį nusmaugiami (ne iš karto, kad neatbaidyti kitų pinigingų durniukų) ir jų sąskaita sudaromos galimybės studijuoti tiems, kas žino, ko siekia. Va tada būtų ir socialinis teisingumas, ir galbūt nusišviestų ateityje kokia nors IT-visuomenė.
Perskaičiau abu pastebėjimus. Man irgi pirmi I-II semestrai buvo lengvesni(tiesiog žinių bagažas buvo pakankamas). Po to sunkiau. Sunkiau, nes kai kurių dalykų dėstymas.. uch… tiesiog geresniam pažymiui buvo reikalingas kalimas ir pan., kas man iškart… Apie kai kurių dėstytojų kompetenciją… kogero ir anekdotai sklando(vertiname ne sukurtą programą ir jos aloritmą, bet ataskaitos gražumą.. :) )
Imant studijų kokybę bendrai – realiai dabartiniame darbe naudoju ~5% įgytų žinių. Žinoma, programavimo logikos nevertinsime, bet sumoj berods 5-8 programavimo kalbos pasimokintos, kas lyg ir sudėlija tam tikrus dalykus į lentynėles.
Ko trūksta, arba kokios spragos: DB aspektai(tiesiog per silpnai(arba nori – rinkis specializaciją)), internetinės technologijos ir pan.(arba rinkis spec.). Mano pasirinkta krypis(po 2 metų) buvo programavimo, bet pvz. internetinių naudotinų dalykų tik JAVA tebuvo.. Html, php, vb tik girdėti, bet normaliai nepačiupinėti. Aišku gali pats domėtis ir pan., niekas nedraudžia, gal net rasi kas iš dėstytojų pakonsultuos..
Beje, juodas jumoras, paprastai, studentai tais antrais metais pradeda dirbti ne dėl pinigų ir pan., o tam kad turėtų ką veikti + įgytų reikiamų PRAKTINIŲ žinių(kad būtų aukštesnės kvalifikacijos už kolegijų paruoštus specialistus). Juk kaip taiskylė – pavarčius IT skelbimus, LT būdingas arba specialisto universalumas(adminstratorius + puslapio prižiūrėtojas + buhalterinės apskaitos išmanytojas :) ) + norima, kad specialistas būtų bent su 2 m. darbiniu stažu. ES – lyg ir tradiciškai – vienos krypties analitikas…
„O sesijos laikotarpis priminė daugiau atostogas nei tikrą sesiją.” — o jo, mano alma mater irgi tas pats. juokingiausia buvo skaityti kursiokų aimanas Facebook’e, kaip juos neva sesija tuojau pribaigs. :D
Lietuvoje univeras yra tam kad turėtum diplomą(popierių). nesuprantu aš tokių aimanų kad vaje vaje kaip lengva. Mokykloje mokiausi labai gerai, egzaminus taip pat mano galva išlaikiau labai gerai. bet va univeras pribaigė – atidėjau studijas neribotam laikui :) Kas dėl Skaitmeninės logikos, tai buvo dalykas kurį puikiai išmanė, dabar kiek žinau deja miręs, Dėstytojas Valys. Vargu ar kas realiai gali/galės ji tinkamai pakeisti..
Ričardai, tikriausiai nežinai apie SSG (sustiprintų studijų grupes), jei mokytis su visais tau yra per lengva ir nori pagilinti žinias – bandyk ten patekti ;)
http://www.ktu.lt/lt/apie_renginius/KTU_naujienos.asp?page=&id=1289
Ir šiaip pirmas kursas – basic dalykai. Ne visi ateina mokytis su žinių bagažu, tad juos reikia išdėstyti ir taip yra visuose universitetuose.
Sėkmės ;)
Buvau gavęs tą kvietimą ten dalyvauti, buvau ir nuėjęs į motyvacinį pokalbį, tačiau jame pareiškiau, kad manęs nedomina jų veikla. Kodėl? Todėl, kad ten sustiprinta matematika, fizika ir nieko daugiau. O programavimą einu į S lygį :)
[…] kokybės Lietuvoje temos kiautą savo įrašuose jau krapštė Ričardas (1, 2, 3). Aš taip pat pabandysiu kyštelėti savo nosį į šį tvartą. Tad ruošiam vežimus ir […]