PDF dokumentų tvarkymas

1993 metais „Adobe Systems“ bendrovės sukurtas PDF dokumentų formatas šiuo metu labai paplitęs. Didžiausias tokio formato pranašumas tas, kad jis nepriklauso nuo programinės bei kompiuterinės įrangos. Toks dokumentas visur –ir bet kuriame kompiuteryje, ir popieriaus lape –atvaizduojamas vienodai. Tačiau redaguoti, keisti ar kurti tokį dokumentą yra sudėtingiau. Išspręsti šias problemas galime naudodamiesi nemokamomis programomis.

Dokumentų skaitymas

Dar visai neseniai tokio tipo dokumentus buvo galima atverti tik su Adobe Reader – nemokama peržiūros programa, tačiau viskas pasikeitė ir nuo šiol internete galima rasti geresnių, spartesnių bei patogesnių nemokamų alternatyvių programų. Viena tokių – Foxit Reader, turinti per 50 mln. vartotojų visame pasaulyje (http://foxitsoftware.com/pdf/reader/). Ši programa kelis kartus spartesnė (varto ir atveria puslapius greičiau) už seną ir lėtą Adobe Reader. Taip pat ir savo galimybėmis Foxit Reader nenusileidžia programai Adobe Reader. Foxit Reader dažniausiai naudojama kaip alternatyva lėtuose kompiuteriuose ar norint sparčiau dirbti.

Kita ne mažiau įdomi programa – Cool PDF (www.pdf2exe.com). Ji užima tik 0,6 Mb vietos kietajame diske, jos nereikia diegti į kompiuterį – tiesiog parsisiunčiate, paleidžiate ir atveriate reikiamus dokumentus, kuriuo norite skaityti. Cool PDF skirta ieškantiems minimalizmo ir paprastumo.

Abi programos išverstos į lietuvių kalbą.

Dokumentų kūrimas

Internete galima rasti nemažai programų, galinčių sukurti PDF dokumentus, tačiau vartotojų liaupsinamos ir populiariausios yra šios: PDFCreator (www.pdfforge.org), doPDF (www.dopdf.com). Šios programos veikia kaip virtualūs spausdintuvai, todėl į PDF formatą galite perkelti viską, ką galima atspausdinti popieriaus lape.

Norėdami sukurti naują dokumentą iš Microsoft Word 2003/2007 ar kitos teksto rengyklės, turite tik pasirinkti šių programų įdiegtus virtualius spausdintuvus, visa kita atlikti jums padės specialūs vedikliai (angl. wizards).

PDFCreator taip pat išversta į lietuvių kalbą, abi programas galima naudoti nemokamai ir komercinei veiklai.

Konvertavimas

Tikriausiai dažniausiai pasitaikanti problema, dirbant su šio tipo dokumentais, yra konvertavimas į tokių formatų, kaip Microsoft Office Word (DOC tipo), failus. Prieš pasirenkant bet kurią iš šių aprašytų programų, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog beveik niekada negausite tikslios kopijos. Nors programos stengiasi išlaikyti formatą, paveikslėlių, diagramų vietą, dažnai tai nepavyksta, todėl turėsite padirbėti ir patys. Šios priemonės yra puikios, nes atlieka didžiąją nuobodaus darbo dalį už jus.

Geriausiai jūsų poreikius turėtų tenkinti Some PDF to Word Converter (www.somepdf.com) ir Free PDF to Word Doc Converter (www.hellopdf.com) programos. Norėdami gauti geresnį rezultatą, pamėginkite pasinaudoti jomis abiem iš karto. Šios programos naudoja mažai kompiuterio išteklių, o darbą atlieka gana sparčiai.

Skaidymas ir sujungimas

Dažnai dirbant su PDF dokumentais, reikalingi tik kai kurie jų puslapiai ar skyriai, o kartais reikia sujungti kelis dokumentus į vieną. Tai galima atlikti neperkant brangių komercinių programų. Šiuo atveju jums turėtų padėti PDF Split & Merge (www.pdfsam.org) bei Adolix Split & Merge (www.adolix.com/split-merge-pdf). Abi programos lengvai suprantamos, paprastos, tinkamos naudoti kasdien. Tačiau jeigu jums reikia galingesnių programų, galinčių automatiškai uždėti vandens ženklus (angl. watermarks), pasukti puslapius, pridėti pastabas, turėtumėte naudoti PDFill PDF Editor (www.pdfill.com) arba jPdf Tweak (http://jpdftweak.sourceforge.net).

Dokumentų apsaugos šalinimas

Kartais jums reikalingi dokumentai būna apsaugoti slaptažodžiu, kurį prieš kelis mėnesius ar metus sugalvojote, o dabar jau niekaip neprisimenate. Šiai problemai išspręsti taip pat galite pasitelkti keletą naudingų programų.

Norėdami nukopijuoti PDF dokumente esantį tekstą, galite pasinaudoti labai galinga programa FreeOCR.net (www.softi.co.uk), kuri skenuoja dokumentus naudodama optinio teksto atpažinimo technologiją.

Pasinaudoję kita programa – Free PDF Unlocker (http://jayaprakashkv.blogspot.com/2008/06/download-free-pdf-unlocker.html; neturi grafinės sąsajos), galite sukurti naują, neapsaugotą dokumentą.

Dokumentų vertimas

Populiariausios naršyklės savininkė Google visai neseniai interneto vartotojams suteikė galimybę versti interneto puslapius į lietuvių kalbą (žinoma, ir į kitas). Google siūlo išversti ir PDF dokumentus (bei DOC ir kt.), susidedančius iš kelių šimtų puslapių. Vertimas nėra tikslus, todėl nemažai reikės taisyti patiems, tačiau tokia galimybė pravers, jeigu skubiai reikia išversti kelių dešimčių puslapių informaciją.

Norėdami pasinaudoti šia programa, turite susirasti PDF dokumentą internete arba įkelti į internetą, tuomet į Google Translate (http://translate.google.com) laukelį įrašyti to dokumento nuorodą bei, pasirinkę reikiamas kalbas, nuspausti Versti (angl. Translate). Iškart išvysite pradėtą versti tekstą. Vertimas vyksta realiu laiku, todėl neskubėkite užverti naršyklės lango, palaukite, kol visas procesas pasibaigs.

Apibendrinimas

Jeigu iki šiol dar naudojotės lėta ir nepatogia Adobe Reader programa, tai jau dabar nesivaržydami galite pašalinti ją iš kompiuterio ir pasinaudoti čia aprašytomis spartesnėmis ir, svarbiausia, nemokamomis programomis. Nors nėra vienos visas funkcijas atliekančios programos, naudodamiesi atskiromis programomis ir priemonėmis vis tiek gausite gerą rezultatą.

Susiję ir naudingi įrašai:

Rašykite komentarą

Komentarai

  • praeivis
    15 kovo, 2011 / 11:01
    Atsakyti

    Gyvenimas tampa kur kas paprastesnis jeigu vietoje MS Office pradėti naudoti LibreOffice kuriame numatytas išsaugojimas PDF formatu.
    Apie Adobe Reader lėtumą gali šnekėti tik žmogus nesinaudojęs 9 ar naujesne Reader versija. Dėl ko būtų galima ir netgi būtina šnekėti, tai Reader saugumo spragos. Kaip beje ir visų Adobe produktų. Bet pavyzdžiui išgirtasis Foxit Reader ilgą laiką palaikė .exe failų paleidimą tiesiog iš PDF failų. Zombių tinklų šeimininkai ir šiandien su dėkingumu mini Foxit Reader. Nors teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad Adobe Reader prie zombių tinklų paplitimo prisidėjo kur kas labiau. Tai rašant apie PDF buvo būtina užsiminti apie tai, kad niekada neatidarinėti PDF failų iš nežinomų šaltinių. Ir visada pasirūpinti atsinaujinti programinę įrangą su kuria atidarinėjate PDF failus. O dar geriau atsidarinėti juos saugiai – pavyzdžiui su Google documents pagalba. Čia jeigu atsidarinėjate iš nepatikrintų šaltinių. Iš savų gautus PDF failus geriausiai atsidarinėti su Adobe Reader, kad netektu paskui keiktis, kad vienas ar kitas failas neatsidaro.

    • Darius
      15 kovo, 2011 / 11:21
      Atsakyti

      Office 2007 geba išsaugoti dokumentą PDF formate. Seniau naudojau Foxit dėl greitumo, bet pradėjo jis labai ilgai siųsti dokumentus į spausdintuvą, tad dabar su Adobe Reader sėdžiu ir nesiskundžiu dėl jo spartos.

  • Norbis
    1 birželio, 2011 / 23:18
    Atsakyti

    Puikus išsamus aprasymas, praverte 100% laikinu:)

  • Austė
    5 rugsėjo, 2015 / 13:32
    Atsakyti

    Sveiki,

    Dėkui, už išsamų straipsnį. Tačiau susidūriau su Foxit problema – gal patarsit? Sukurtos formos (kurioje galima būtų įrašyt info) nepaleidžia MAC sistema, tiksliau atsidarius per MAC, ne visi langeliai aktyvūs ir ne viską galima įrašyt.
    Kaip spręst tokią problemą? Ačiū

  • deimante
    3 birželio, 2016 / 14:47
    Atsakyti

    ačiū labai už informacija, labai naudinga :)