Ar kalbininkams turi rūpėti kompiuterinė kalba?
Kadangi dėl ligos beveik 2 savaitės šis tinklaraštis gyvavo be straipsnių, tai nusprendžiau bent šiek tiek „pralaužti” šią ligos patalo sudarytą situaciją. Po truputį turėčiau vėl įsivažiuoti į darbą, nors vis dar sirguliuoju.
Taip, kalbininkams turi rūpėti kompiuterinė kalba. Jeigu niekas nesirūpins lietuvių kalba, tai informacinės technologijos bus dar viena skylė svetimybėms ir nevartotiniems terminams išsireiškimams plisti, kurtis. Niekas nenori, kad lietuvių kalba ateityje mirtų ir nuo to mus saugo ir turi apsaugoti kalbininkai rūpindamiesi esama padėtimi, bandydami išversti, sulietuvinti ir visaip kitaip išnaikinti svetimybes informacinių technologijų srityje. Tačiau vien noro ir veiksmų neužtenka. Reikia protingo, protu suvokiamo ir naudingo rūpinimosi. Čia galėtumėme pasidomėti ar dabar kalbininkai deramai rūpinasi kompiuterine kalba? Atsakymas yra ne. Todėl šiuo metu didžiajai daliai internautų ir tokių žmonių kaip aš, kurie kiekvieną dieną susiduria su lietuvių kalbininkų tiesioginiais ir netiesioginiais nutarimais, šioje srityje nereikia blogų sprendimų.
Netinkami sprendimai turi neigiamos įtakos abejoms pusėms. Pati visuomenė nėra pajėgi ir tinkamai išsilavinusi, kad pasirūpintų naujųjų terminų vartojimų ir kūrimu, būtent dėl šios priežasties reikalingi kalbininkai, tačiau, kai kalbininkai vietoje visiems suprantamų ir vartojamų žodžių į lietuvių kalbą įveda naujus, visiškai neatitinkančius realybės ir „taisyklingus” terminus, visuomenė taip pat negali tylėti ir su tuo taikstytis. Pamatyti atsakingų žmonių klaidas jie gali ir turi teisę reikšti savo nuomonę terminų keitimo klausimais, ypač informacinių technologijų srityje. Pagaliau pats kalbos komisijos noras primesti be jokio poreikio išgalvotus prasminius naujadarus tiesiog erzina. Susidaro įspūdis (greičiausiai ne be pagrindo), jog kai kurie kalbininkai piktnaudžiauja savo įgaliojimais kalbos priežiūros ir plėtros srityse, kad įgytų asmeninę valdžią, panašią į tą, kurią tautinės kalbos formavimosi laikais turėjo Jonas Jablonskis ir jo bendražygiai. Jeigu jau mes atiduodame terminų kūrimą ir sulietuvinimą tam tikrai žmonių grupei ir patys suprantame, jog mes negalime sukurti kažko naujo ar pateikti visuomenei tinkamų žodžių, tai tie atrinkti kalbininkai turi ieškoti kompromiso tarp kompiuterių specialistų ir lietuvių kalbos. Šiuo atveju geras skolinys – miręs skolinys nėra kompromisas.
Nuo ilgo spoksojimo į kompiuterio ekraną gali ir vaidentis, tačiau vaizduokliu ekrano vadinti nereikia. Kompiuterių specialistai, programuotojai ir kiti žmonės, susiję su kompiuterine kalba ir kompiuterija turi teisę į tam tikrą profesinį žargoną, kuris turi būti prižiūrimas kalbininkų ir jų sudarytų komisijų. Tačiau vėlgi čia reikia ieškoti kompromiso, nes negalima rūpintis tik kompiuterių pradinukais, o kad ir kokie arogantiški lietuvių kalbos atžvilgiu bebūtų ir kompiuterių specialistai, juos reikia gerbti. Elementariausios gimtosios kalbos sergėtojų klaidos verčiant žodį „hakeris” susilaukė didžiulio pasipriešinimo iš kompiuterių mėgėjų ir profesionalų, tačiau į juos nebuvo kreipiamas dėmesys ir iš žodžio reiškiančio atsidavimą kompiuteriams ir mėgiamą hobį/darbą/nelegalią veiklą, liko eilinis programišius, palyginkite šio žodžio prasmė su mergišius ir vagišius. Čia sumenkinamas hakerio įvaizdis ir esama reputacija, kas visiškai neatitinka realybės. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog anglų kalboje šis žodis taip pat yra žargonas ir tik lietuvių kalbininkams užkliuvo šio žodžio prasmė. Kitose šalyse šis žodis išlikęs kaip tarptautinis. Būtent tokios klaidos verčia daugumą žmonių manyti, jog kalbininkai neturėtų kištis į kompiuterinę kalbą, tačiau nors jie ir neturi didelio supratimo apie naująsias technologijas, jie yra pateikę nemažai naudingų ir tikrai reikalingų vertimų, pavyzdžiui, naršyklė (angl. browser), vedlys (angl. wizzard), brukalai (angl. spam). Bet iš kitos pusės vis dar turime apgailėtinų vertimų, kuriuos išgirdus ne tik užverda kraujas, bet ir susimąstai, kokio intelekto koeficiento žmonės sukūrė šiuos terminus. Ypač stebina lietuviškų žodžių „lietuvinimas”, pavyzdžiui, pelytė – judriukas, klaviatūra – maigyklė arba spaudynas, o tokie vertimai kaip ugniasienė į saugasienė yra absurdiški.
Kompiuterinei kalbai reikia nuolatinės priežiūros, nuolatinio dėmesio besikeičiantiems terminams ir visai moderniai technologijai, čia mums reikalingi gimtosios kalbos sergėtojai ir kalbininkai, kurie kištųsi į terminų vartojimą ir kūrimą. Tačiau mums svarbu ne vien popieriuje surašyti terminai ir jų nutartys, mums svarbūs teisingi sprendimai, atitinkantys realybę, kompiuterių specialistų nuomonę ir lietuvių kalbos taisykles. Žodis rūpestis, pagal lietuvių kalbos žodyną, reiškia dėmesį, veiklą skirtą kieno nors gerovei, globai. Būtent tokio įsikišimo į kompiuterinę kalbą reikia visuomenei. Saikingo, geranoriško ir tinkamo rūpinimosi tiek visa lietuvių kalba, tiek kompiuterine. Čia svarbu ne vien pats rūpinimosi procesas, čia svarbus abiejų pusių bendradarbiavimas – tarp lietuvių kalbininkų ir tarp su kompiuteriais susijusios visuomenės.
Komentarai
Geras įrašas. Jau beveik buvo atsibodę skaityti, bet kaip tik ir baigėsi straipsnis. Labai šaunu.
O dėl temos, tai aš iš pradžių irgi keistai žiūrėjau į visokius vertimus (man jie visi buvo nelogiški ir labai absurdiški, kaip tu pats minėjai). Bet su laiku pripratau ir dabar stengiuosi juos vartoti.
Ir man labai patinka, kai labai šmaikščiai ir lietuviškai yra pasakomas terminas. Tie tavo paminėti absurdiškieji, man išvis patiko. Tokie šmaikštūs ir lietuviški. Man tai gražu, bet gal tai skonio reikalas?
Bent kokiu atveju juk pats žinai, kad visiems neįtiksi. Kiek aš esu girdėjęs, kad tuos vertimus pateikia kalbininkai. Bet lygtais yra trijų pakopų stadijos, kol vertimas yra priimamas ir pateikiamas visuomenei. Tariasi tiek kalbininkai (kaip sulietuvinti) tada žiūri specialistai to dalyko ar žodis atitinka reikšmę ir būna dar kažkoks trečias atstovas. Visi nutaria ir priima sprendimą. Tad čia tikrai nėra vien tik kalbininkų valdžios demonstravimas.
Gal kartais vertimai ir keisti, bet bandykime juos naudoti. Gal kai kurie ir nesupras, tad stenkimės paaiškinti ir nepeikti koks nesąmoningas, absurdiškas žodis ar kokie kvaili žmonės jį priėmę. Jau geriau rodyti gera pavyzdį, nei skleisti blogas ir neigiamas mintis, teisti ir kritikuoti…
[…] „neveltui“. O veltui. Taisysiuos. • Ričardas irgi apie kalbą, bet kiek kitaip. Jo įrašas ragina kalbininkus malšinti savo ekstremizmą, diegiant terminų naujoves. „Judriukas“ vietoje „pelės“? Dangau, pasigailėk! • Vakar, […]
Šiaip tai kalbininkai ne patys sugalvoja terminus, jie juos tik sutvarko pagal lietuvių kalbos taisykes (kad „krautuvu” nebūtų vadinamas krovikas:)). Žodžiu, nauji terminai galvojami su kompiuterininkų pagalba.
Dar Jonas Jablonskis suprato vieną auksinę taisyklę – naujadaras turi skambėti taip, lyg būtų jau nuo seno kalboje buvęs, o ne būti tiesiog Tautai primestas neapvirškintas senmergės su karvės fantazija haliucinacijų rezultatas.
Kad ir „hakeris“ – lai būna tarptautinis žodis ar kas tik nori, bet priesaga „er“ lietuvių kalboje nelimpa, nors Tu ką: žmogaus veiklos sritį/užsiėmimus nurodo žodžiai, sudaryti iš veiksmažodžio bendraties, pridėjus priesagą -ojas-, -ėjas: valyti -> valytojas; grėbti -> grėbėjas -> puošti -> puošėjas; hakinti -> hakintojas? Turint omenyje, kad pati šaknis „hak“ apskritai nėra lietuviška, reikia išversti ir ją. Kad ją išverstume, aklai nesivadovaudami anglų-lietuvių kalbos žodynu, pirmiausia reikia apibrėžti originalaus veiksmažodžio „hack“ arba daiktavardžio „hacker“ prasmę. Čia mano kompetencija jau nebeišneša, nes hakerių veikla nesidomiu.
Iš esmės, nesvarbu, kaip siaurai apibrėšime žodžio „hacker“ reikšmę, į vieną žodį ji nesutilps, ir bus nepatenkintų, bet „-išius“ – na jau atsiprašau!
Kalbininkams galima patarti, tik reikia turėti, ką. ;) Žinau, kad kompiuterinė terminologija – labai skaudi ir, sakyčiau, opi tema kompiuteriais ir IT besidomintiems. Todėl pabandykit patys prisidėti prie jos kūrimo – žiū, gal būsit išklausyti!
Labai šaunūs komentarai. Dėkui už nuomones :)
Labiausiai patiko Oni pasisakymas.
Terminus kuria ne kalbininkai. Juos kuria specialistai, o kalbininkai tik pasako, kurie terminai atitinka taisykles, o kurie – ne. Jei tave domina terminų kūrimas, siūlau užsiregistruoti į el.pašto konferenciją komp_lt adresu http://www.konferencijos.lt. Joje dalyvauja nemažai kalbininkų bei kalbai neabejingų kompiuteristų, vadovėlių leidėjų. Tarp kitko, būtent joje ir gimė terminas „programišius“. Tada jis daugeliui patiko, tame tarpe ir man.
Taip, žinau. Tačiau delfi.lt rašė, kad kompiuterių specialistų ir kitų redaktorių (kurie kreipiasi įvairiais klausimais, terminais ir naujų kūrime) nepatenkina lietuvių kalbininkai. Jie savivaliauja ir kartais padaro viską ne taip kaip reikia.
O šiuo atveju, matyt, kalti ne vien kalbininkai, tačiau būtent jie turėtų atsižvelgti į šio žodžio reikšmę ir kitas sąsajas.
Išmėginsiu tą el. pašto konferenciją, nors jos man nelabai patinka. :) Dėkui.
Terminus kuria ne kalbininkai, juos kuria specialistai, o kalbininkai tik prižiūri.